Jo duomenimis, iš anksčiau buvusios antrosios vietos į lyderio poziciją pakilęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas I. Kalpokas iš viso žiniasklaidoje nuo 2024 metų rugsėjo iki 2025 metų rugpjūčio buvo paminėtas 336 kartus.

Jis daugiausiai komentavo politinės komunikacijos ir informacinių karų temomis.

Iš pernai 11-osios pozicijos į antrąją šoktelėjęs Vilniaus universiteto (VU) rektorius R. Petrauskas buvo paminėtas 317 kartus. Jis kalbėjo apie istorinės atminties politiką, aukštojo mokslo autonomiją bei akademinės bendruomenės problemas.

Trečiasis pagal citavimo dažnį – 303 paminėjimai – ekonomistas Algirdas Bartkus analizavo biudžeto, mokesčių ir infliacijos klausimus.

Į pirmąjį dažniausiai cituojamų akademikų dešimtuką taip pat pateko Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė, VDU profesorius Gintautas Mažeikis, VU profesorius, politologas Tomas Janeliūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, MRU docentas Saulius Spurga.

Pasak „Mediaskopo“ duomenų strategės Vilūnės Kairienės, šiemet, lyginant su analogišku periodu 2023–2024 metais, užfiksuotas ženklus citavimų augimas – pasisakiusių akademinės visuomenės ekspertų ir atstovų skaičius išaugo 31 proc., o publikacijų skaičius padidėjo nuo 15 297 iki 22 606.

Duomenų strategė taip pat pabrėžė, jog dalies ekspertų populiarumas tradicinėje žiniasklaidoje šiek tiek sumažėjo, pavyzdžiui, politologės R. Urbonaitės reitingas iš praeitų metų pirmosios pozicijos šiemet nusileido į ketvirtąją vietą.

„Tikėtina, jog šį pokytį lėmė didesnis socialinių tinklų dėmesys. Svarbiausias pokyčių variklis – pasikeitę dėmesio akcentai žiniasklaidoje. Per praėjusius metus vyko reikšmingi politiniai ir tarptautiniai įvykiai, todėl labiau skelbti politikos ir saugumo ekspertų vertinimai“, – teigė V. Kairienė.

Tyrimą kartu atlikusios įmonės „Salve Agency“ direktoriaus Artūro Jonkaus teigimu, akademikų citavimas žiniasklaidoje yra efektyvi priemonė universitetams auginti savo reputaciją.

„Universitetai šiandien konkuruoja ne pastatais ar programų pavadinimais, o savo žmonėmis – ekspertais. Kiti universitetai, net turėdami kompetentingų mokslininkų, rizikuoja likti šešėlyje, jei jų atstovai žiniasklaidoje girdimi rečiau. Kiekvienas akademiko komentaras viešojoje erdvėje tampa ne tik jo asmenine vizitine kortele, bet ir viso universiteto atspindžiu. Tai vienas iš efektyviausių būdų universiteto reputacijai augint“, – sakė A. Jonkus.

„Universiteto įvaizdis tampa pažeidžiamas, kai jis remiasi vos kelių ekspertų žinomumu. Kuo ryškesnės pavienės asmenybės, tuo svarbiau universitetui turėti strategiją, kaip valdyti reputacinę riziką“, – pridūrė jis.

Tyrimo išvadose akcentuojama, jog dažniausiai cituojami akademikai išsiskyrė aiškia, glausta ir plačiajai auditorijai suprantama komunikacija. Kai kurie pasižymėjo provokuojančiu, kultūriškai praturtintu diskursu, kuris lengvai patraukia žiniasklaidos dėmesį.

Išryškėjo bendra tendencija, kad matomiausi tapo tie ekspertai, kurie gebėjo suderinti specializaciją aktualiose srityse ir komunikacijos stilių, atliepiantį visuomenės lūkesčius.

Tyrimo metu išanalizuota virš 350 interneto naujienų portalų, televizijos ir radijo informacinių laidų, nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos straipsnių.

Iš viso identifikuota daugiau kaip 2,1 tūkst. akademikų, bent kartą pasisakiusių žiniasklaidoje.