Skelbiama, kad tyrimo metu buvo išanalizuota daugiau kaip 358 tūkst. straipsnių, socialinių tinklų įrašų ir komentarų lietuvių, rusų bei anglų kalbomis. Analizė apėmė dvylika Lietuvos infrastruktūros objektų ir keturis 2025–2026 metais kilusius incidentus bei krizes.
Tyrimo duomenimis, Rusijos šaltiniai paskelbė 54 proc. viso priešiško turinio apie šalies energetiką, o vienas pagrindinių skleidžiamų naratyvų – esą Lietuvos atsijungimas nuo Rusijos kontroliuotos BRELL elektros sistemos buvo ekonomiškai nenaudingas sprendimas.
Taip pat daug dėmesio skiriama Kaliningrado tranzitui ir povandeniniams kabeliams. Apie Kaliningrado tranzitą du trečdaliai visų analizuotų įrašų buvo rusų kalba, o apie povandeninius kabelius – daugiau nei pusė.
„Paprastai propagandą tiriame kaip ilgalaikį poveikį mūsų galvoms: kaip priešas kišasi į rinkimus, kaip veikia mūsų valią gintis. Tačiau yra ir kitokia komunikacija, kurios poveikis skaičiuojamas valandomis ar net minutėmis. Jos tikslas labai konkretus – sukelti paniką, sustabdyti gynybai svarbaus objekto statybą, pasėti nepasitikėjimą tuo, kad valstybė veikia“, – pranešime teigia „Repsense“ vadovas Mykolas Katkus.
Priešiški naratyvai pradėti skleisti dar prieš viešas diskusijas
Tyrime taip pat nagrinėta informacijos sklaida apie planuojamą Kapčiamiesčio karinį poligoną Lazdijų rajone. Analitikų duomenimis, per septynias savaites apie šį projektą paskelbta beveik 18 tūkst. įrašų, iš kurių apie 90 proc. pasirodė socialiniuose tinkluose.
Nustatyta, kad su Rusija siejami „Telegram“ kanalai apie poligoną pradėjo skelbti informaciją praėjusių metų gruodžio 15 dieną, kai buvo priimtas sprendimas dėl jo įrengimo. Nuo gruodžio 17 dienos su Rusija siejamos paskyros ėmė platinti teiginius, esą poligonas nereikalingas, tarnaus NATO interesams ir kels grėsmę Kaliningradui.
Tuo metu platesnė vieša diskusija Lietuvoje, tyrėjų teigimu, prasidėjo gruodžio 23 dieną, po vietos gyventojų susitikimo su Krašto apsaugos ministerijos atstovais.
„Čia svarbiausia yra laikas. Rusiški kanalai temas apie poligoną – esą jis nereikalingas, tarnaus NATO ir grės Kaliningradui – paleido savaitę anksčiau, nei apie jį apskritai pradėjo diskutuoti Lietuva. Kai diskusija prasidėjo, lietuviškuose komentaruose tos pačios temos atsirado beveik žodis žodin. Toks modelis būdingas iš anksto suplanuotoms informacinėms operacijoms, o ne spontaniškam pasipiktinimui“, – nurodo M. Katkus.
Dauguma priešiškų naratyvų plačios auditorijos nepasiekė
Tyrimas taip pat parodė, kad šeši iš dešimties įrašų apie Lietuvos infrastruktūrą buvo susiję ne su pačiais objektais, o su valstybės gebėjimu juos valdyti ir apsaugoti.
Vis dėlto, analitikų teigimu, dauguma analizuotų priešiškų naratyvų platesnės auditorijos nepasiekė. Nurodoma, kad iš 16 tyrime išskirtų naratyvų 12 neišplito už pradinės informacinės erdvės ribų, o nė vienas jų nacionalinėje žiniasklaidoje nebuvo pakartotas kaip faktas.
Tyrėjų vertinimu, informacinių atakų plitimui įtakos turi ir institucijų reakcijos greitis.
„Balionų atveju institucijos jau kitą dieną įvardijo, kas už to stovi, ir šios pozicijos laikėsi iki galo – priešiško turinio buvo mažiausiai. Kapčiamiesčio atveju matome priešingą vaizdą: gyventojai atsakymų laukė šešiolika dienų, ir tą tylą užpildė kiti“, – sako M. Katkus.
„Repsense“ tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jis parengtas „Lrytas“ konferencijai „Saugumo kodas 2026“.
Naujausi komentarai