TYRIMO APIE LIETUVIŲ ALKOHOLIZMĄ IŠVADOS KELIA DVIPRASMIŠKAS MINTIS

Tyrimo apie alkoholio vartojimą išvados kelia prieštaravimų – peršasi išvada, kad lietuviai pasiekė tokį alkoholizmo lygį, kai alkoholis jų sveikatos nebeveikia, kepenų būklė tarsi nekinta.

Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorės pavaduotoja Gražina Belian teigia, kad saugi alkoholio riba vienam šalies gyventojui – 7–8 l, Lietuva ją viršija dvigubai.

Stebisi alkoholio suvartojimo kiekiu

Skaičiavimus, susijusius su alkoholio vartojimu, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atlieka dvejais būdais, LRT RADIJUI sako G. Belian. Pasak jos, pirmasis – apskaičiuoti legaliai pagamintą ir įsigytą alkoholį: „PSO apskaičiavo tokio alkoholio kiekį. Tai 14,9 l absoliutaus alkoholio vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui.“

Girdžiu teiginius, kad, jei pradedi abejoti skaičiais, kepenys neabejoja. Tačiau pasižiūrėkime į PSO tyrimą – jame pasakyta, kad nuo 2006 m. kepenų ligų sumažėjo 40 proc.

Kita svarbi kategorija, kuriai Lietuvoje neskiriama dėmesio, – vadinamasis neapskaičiuotas alkoholis. „Tai ne tik tas kontrabandinis ar namų gamybos alkoholis, bet ir tas, kurį leistinais kiekiais atsivežame bagaže pasisvečiavę kitose šalyse. Taip pat tai alkoholinių gėrimų surogatai – cheminės arba parfumerijos pramonės gaminiai, kuriuos gyventojai vartoja kaip alkoholinių gėrimų pakaitalus“, – aiškina G. Belian.

M. Dubnikovas teigia neatliekantis tyrimų ir tiesiog interpretuojantis skaičius: „Galima abejoti alkoholio suvartojimo skaičiais, nes jie išeina už proto ribų. Jei kiekvienam Lietuvos gyventojui tenka po 100 g stipraus gėrimo kiekvieną dieną, įsivaizduokime šeimą, turinčią tėvą, motiną ir du vaikus (15 ir 17 metų), tuomet ta šeima kiekvieną dieną išgeria po butelį. Tai yra kiek keista.“

Pašnekovas neneigia, kad problemos su alkoholiu nėra. „Ji yra, ji egzistuoja. Girdžiu teiginius, kad, jei pradedi abejoti skaičiais, kepenys neabejoja. Tačiau pasižiūrėkime į PSO tyrimą – jame pasakyta, kad nuo 2006 m. kepenų ligų sumažėjo 40 proc.“, – aiškina M. Dubnikovas.

Tačiau tas pats tyrimas, anot M. Dubnikovo, parodo, kad alkoholio vartojimas padidėjo: „To paaiškinimas turbūt toks – lietuviai pasiekė tokį alkoholizmo lygį, kad jų nebeveikia alkoholis ir kepenų būklė nekinta.“

Skaičiai prasilenkia

M. Dubnikovas tvirtina, kad ligų šuolis užfiksuotas nuo 2004 m., taip yra dėl įstojimo į Europos Sąjungą ir gauto finansavimo diagnostikai. „Labai greitai visose ligų srityse buvo fiksuoti dideli šuoliai, bet ar mes pradėjome daugiau sirgti? Ne. Tiesiog atsirado išankstinė diagnostika. Ant to paties „kurpaliaus“ maunamas faktas, kad visi pradėjo sirgti, nes pradėjo vartoti daug alkoholio“, – aiškina pašnekovas.

Žinoma, alkoholio problema, pasak M. Dubnikovo, yra didelė ir turi būti sprendžiama: „ Tačiau norint atlikti sprendimus, susijusius su finansais, verslo aplinka, veikiančius visuomenės gyvenimą, reikia vadovautis teisingais skaičiais. Akivaizdu, kad PSO remiasi ir mūsų pačių skaičiavimais, o jie nėra visiškai teisingi, jie – prasilenkiantys. Jei alkoholio suvartojame daugiau, o nuo 2006 m. ligų sumažėjo net 40 proc., kažkur yra bėda.“

G. Belian sako, kad mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu, apima daugybę dalykų. „Tai ir avarijos, tyčiniai ar netyčiniai nužudymai, kitos blogybės. Šiuo aspektu visuomet pataikome į dešimtuką. Lietuva užima pirmąją vietą pagal mirtingumą, o pagal sirgimą kepenų ciroze – antrąją po Baltarusijos“, – informuoja specialistė.

Anot G. Belian, PSO yra nustačiusi saugią alkoholio vartojimo ribą: „Ta riba – 7–8 l absoliutaus alkoholio vienam šalies gyventojui. Kai ta riba viršyta, šalyje prasideda neigiami dalykai. Valstybė nebegali niveliuoti tų neigiamų pasekmių.“

Dėmesys alkoholio prevencijai – nepakankamas

M. Dubnikovas teigia, kad alkoholio įperkamumas keičiasi. „Nuo 2004 m. akcizas kartais buvo didintas, valstybės surenkamų lėšų taip pat padaugėjo. Tačiau pats parduodamas alkoholio kiekis nuosekliai mažėja – nuo 2012 m. legalaus alkoholio parduodama 20 proc. mažiau. Kontrabandos, nelegalaus alkoholio kiekis taip pat sumažėjo nuo 36 proc. iki 25 proc.“, – tikina pašnekovas.

G. Belian įsitikinusi, kad sprendimų, siekiančių pažaboti alkoholio vartojimą, taip pat draudimų ir prevencinių priemonių buvo nepakankamai: „Ką mes sugebėjome padaryti – priimti alkoholio reklamos draudimą, bet prieš jo įsigaliojimą – atšaukti. Iš patrankos šaudėme į žvirblius, priimdavo pavienius ir fragmentiškus sprendimus. Tačiau šio reiškinio prevencijai dėmesys nebuvo skirtas.“

Tik nuo 2016 m. pradžios, kaip sako pašnekovė, pradėjo veikti Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas. „Galų gale, vyriausybė tam skiria pusę procento įplaukų iš akcizų, tai sudaro 1,3 mln. Dabar fondas pradeda savo veiklą, skirdamas tas lėšas numatytomis kryptimis – tai prevenciniai projektai, socialinė reklama, moksliniai tyrimai, kurių mums trūksta“, – aiškina G. Belian.

Pateikia paprastą mechanizmą

G. Belian teigia, kad teko susipažinti su naujosios valdžios programiniais dokumentais ir ruošiamais projektais: „Šiai problemai skirtas didelis dėmesys ir, ko gero, tai bus sprendžiama kompleksiškai, atsisakant pavienių priemonių. Jei sakome, kad reikia uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą, reikia duoti kokią nors socialinę reklamą. Jei kalbame apie prevencinių projektų stiprinimą, reikėtų persvarstyti visą akcizų politiką, kad taip neaugtų įperkamumas.“

Anot pašnekovės, susidaro įspūdis, kad alkoholis – prekė, kuri labai pinga. „Atpigimas iš karto labai paveikia jaunimo grupę. Tikiuosi, kad bus grįžta prie visų pasiūlymų, kurie šiuo metu pateikti Seime. Kaip ir rekomenduoja PSO, visad kartoju, kad svarbiausia – prieinamumo mažinimas, prekybos vietų skaičių ribojimas, gėrimų kainų didinimas, reklamos ir skatinimo priemonių draudimas“, – aiškina G. Belian.

M. Dubnikovas sako, kad, norint mažinti alkoholio vartojimą, galima pasitelkti paprastą mechanizmą: „Reikia reguliuoti visas prekes, kurios kelia šalutinius poveikius. Lietuva, kaip visos kitos valstybės, savo biudžetą finansuoja iš akcizų – jis taikomas alkoholiui, tabakui ir degalams, kurie teršia gamtą. Tai instrumentas, kuriuo galima reguliuoti ir vykdyti politiką.“