Pasak Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko Tado Rumševičiaus, gyventojai neturėtų pamiršti fejerverkų naudojimo reikalavimų.
„Leidžiant fejerverkus labai svarbu įvertinti gamtines sąlygas, pavyzdžiui, vėjo kryptį, pirotechnikos gaminio galingumą, atstumą nuo gyvenamųjų pastatų ir žmonių. Pirotechnikos priemonę reikia statyti ant nedegaus, lygaus paviršiaus, kad jis nepasvirtų, nenuvirstų ir neiššautų į šoną. Jeigu fejerverkas neiššovė, būtina atsitraukti ir nesiartinti prie jo 15-30 minučių. Idealu būtų, jeigu ruošiantis leisti fejerverkus, būtų pasirūpinta ir pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis“, – sako T. Rumševičius.
Draudžiama parduoti ir naudoti pirotechnikos priemones asmenims iki 14 metų, o tam tikrų kategorijų fejerverkus draudžiama parduoti asmenims, neturintiems 18 metų.
Pirotechnikos priemonių paleidimo aikštelėje esančių žmonių saugą privalo užtikrinti renginio organizatoriai.
Jie kiekvieną kartą turi numatyti gaisro ar sprogimo pavojaus zonos ribas, neįleisti į šią zoną pašalinių asmenų, pasirūpinti, kad būtų naudojami tik tinkamai veikiantys pirotechnikos priemonių paleidimo įrenginiai, o žiūrovai būtų už gaisro ar sprogimo pavojaus zonos ribų.
Draudžiama naudoti pirotechnikos priemones arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, vaikų darželių, gydymo ir reabilitacijos įstaigų. Leidžiant fejerverkus būtina griežtai laikytis gamintojo instrukcijų.
Prieš paleidžiant fejerverką, jį reikia stabilizuoti, t. y. pastatyti ant tvirto, horizontalaus ir lygaus pagrindo ir įsitikinti, kad gamintojo nurodytu saugiu atstumu nėra žmonių. Fejerverkų negalima leisti masinio susibūrimo vietose.
Ugniagesių skaičiavimais, šalyje šiuo metu veikia per 1,5 tūkst. pirotechnikos laikymo ir pardavimo vietų.
Gruodį valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai aktyviai lankė pirotechnikos priemonių laikymo ir pardavimo vietas. Jie tikrina, ar jos nėra įrengtos prie evakuacijos išėjimų, ar darbuotojai turi gesintuvų ir nedegių audeklų, koks kiekis pirotechnikos priemonių laikomas vienoje vietoje, ar nepažeistos gaminių pakuotės, ar nėra gaisro ar sprogimo pavojaus.
Aplinkos apsaugos agentūra sako, kad pirotechnikos naudojimas daro neigiamą poveikį ir žmonių sveikatai, ir aplinkai: sprogdamos pirotechnikos priemonės labai padidina triukšmo lygį, jų degimo produktai iškart pablogina vietos aplinkos oro kokybę, į aplinką išmetami sveikatai kenksmingi teršalai, tokie kaip kietosios dalelės, dujiniai teršalai, sunkieji metalai ir pan.
Dėl fejerverkų sprogdinimo padidėjusi kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentracija aplinkos ore yra ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems širdies kraujagyslių ar kvėpavimo takų ir kitomis lėtinėmis ligomis. Dėl pirotechnikos priemonių keliamos aplinkos taršos bei triukšmo kenčia naminiai gyvūnai bei gyvoji gamta.
Oro užterštumas Naujųjų metų naktį gali padidėti ir kelis kartus
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dėl gausiai šaudomų fejerverkų miestų aplinkos ore labiausiai padidėja kietųjų dalelių (KD10, KD2,5) koncentracijos, tačiau išauga ir kitų teršalų (sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO) vertės.
Duomenys rodo, kad teršalų koncentracijos per pirmąją Naujųjų Metų valandą staiga išauga kelis ar net keliolika kartų, santykinai didesnės KD₁₀ koncentracijos Naujųjų metų naktį susiformuoja miestų vadinamuose miegamuosiuose rajonuose.
Oro kokybė Naujųjų metų naktį labai priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų, o esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, fejerverkų sąlygotas oro užterštumas kietosiomis dalelėmis gali staiga padidėti net ir keliolika kartų.
Ramiu, be vėjo ir kritulių oru susikaupę teršalai aplinkoje gali išsilaikyti net keletą valandų, pavyzdžiui, nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto bus stebima padidėjusi teršalų koncentracija aplinkos ore. Pučiant stipriam vėjui, oro srautams atmosferoje stipriai besimaišant ir krentant krituliams, sprogdinamų fejerverkų sukeltas oro užterštumas laikysis trumpiau ir bus išsklaidytas per 1-2 valandas.
Vis tik sprogus pirotechnikos priemonėms išmesti teršalai niekur nedingsta – aplinkos ore sukelia trumpalaikius, iki kelių valandų trukmės kenksmingų teršalų koncentracijos padidėjimus, o vėliau patenka į paviršinius vandenis, dirvožemį ir čia gali išlikti ilgą laiką. Tad fejerverkų naudojimas turi tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį aplinkos, ekosistemų būklei ir žmogaus sveikatai.
Europos šalyse ir JAV pripažįstama, kad tai yra jau atgyvenusi ir kenkianti aplinkai pramoga, kuriai ieškoma kitų, aplinkai palankesnių alternatyvų, o gyventojai raginami naudoti kuo mažiau pirotechnikos.
Naujausi komentarai