Nerimo signalai

Uostamiesčio vandenyje daugėja fluoro

Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų duomenimis, uostamiesčio geriamajame vandenyje vis daugėja fluoro. Šios pavojingos žmonių sveikatai medžiagos daugiausia randama požeminių gręžinių vandenyje, kurį naudoja pirmoji ir antroji Klaipėdos vandenvietės. Trečiojoje vandenvietėje, kuri geriamo vandens paruošimui naudoja Vilhelmo kanalo vandenį, priešingai: fluoro kiekis labai atsilieka nuo rekomenduojamų normų, tačiau čia per daug mangano.

Būtinas - pavojingas

Apie nesubalansuotą fluoro kiekį uostamiesčio geriamajame vandenyje dienraščiui „Klaipėda“ kalbėjo Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius. Geologų tyrimai parodė, kad šiaurės vakarų Lietuvoje yra didžiulė teritorija, kurios gyventojai, naudodami požeminių telkinių vandenį, nuolat gauna didesnius fluoro kiekius. Nors Klaipėda yra nuošaliau nuo šios didele fluoro koncentracija pasižyminčios požeminio vandens telkinių teritorijos, tačiau tyrimai liudija: uostamiesčio šiaurinės ir centrinės teritorijų gyventojai vartoja vandenį, kuriame fluoro kiekis viršija rekomenduojamas normas.

Tam tikras fluoro kiekis žmogui būtinas ir reikalingas, tačiau sveikatai kenkia ir per didelis, ir per mažas fluoro kiekis vandenyje.

Reikia tyrimų

Pasak Ritos Vainauskienės, Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojos, visiems žinoma tiesa, kad trijose uostamiesčio vandenvietėse geriamo vandens kokybė yra skirtinga. Pirmosios ir antrosios vandenviečių vanduo yra labiau mineralizuotas, čia fluoro koncentracija viršija leistiną ribinę normą. Tačiau kaip įvertinti viršytos fluoro koncentracijos poveikį žmonėms – specialistai vieningos nuomonės neturi. Higienos normos reikalauja, kad fluoro kiekis litre vandens neviršytų 1,5 miligramo (mg). Tačiau pirmojoje vandenvietėje fluoro aptinkama 1,62 mg litre, o antrojoje – 1,58 mg.

Trečiojoje vandenvietėje, geriamo vandens paruošimui naudojančioje paviršinį vandenį, fluoro koncentracija toli atsilieka nuo normos ir siekia tik 0,22 mg litre. Per maža fluoro koncentracija skatina dantų ėduonies susidarymą. Tačiau norint nustatyti tikruosius šių pavojų mastus būtini kruopštūs tyrimai.

Trečiojoje vandenvietėje yra per didelis mangano kiekis. Jo norma litre vandens turėtų neviršyti 0,05 mg, tačiau šioje vandenvietėje mangano yra 0,1 mg/l.

Sveikata ir pinigai

R.Vainauskienė tvirtino, kad tik žmonių sveikatos tyrimai ir politikų sprendimai gali lemti būtinybę statyti papildomus fluoro kiekius mažinančius įrenginius. Kol kas sunku pasakyti, ar verta brangius įrenginius statyti pirmojoje ir antrojoje vandenvietėse, nes neaišku, ar jų kaina gali prilygti žmonių sveikatai keliamam pavojui. Lengviau būtų spręsti mažesnio fluoro kiekio kompensavimo klausimą trečiojoje vandenvietėje, nes pietinės miesto dalies vandens vartotojams pakaktų rūpintis tinkamos dantų pastos naudojimu.

Žinant, kad uostamiesčio gyventojai priversti kasdien gerti vandenį, kuriame nesubalansuoti įvairūs mikroelementai, sveikatos reikalai turėtų rūpėti kiekvienam asmeniškai, profilaktiškai lankytis pas gydytoją būtina bent kartą per metus. Fluoras yra vienintelis mikroelementas, kurį žmogus gauna tik su geriamu vandeniu.

Nauja jau paseno

Praėjusių metų rudenį buvo baigta trečiosios vandenvietės modernizacija. Tada per iškilmių sūkurį nebuvo sakyta, kad atnaujintas objektas neatitinka tam tikrų higienos reikalavimų ir jau savotiškai paseno.

Kai vandenvietės modernizavimo projektas buvo rengiamas ir derinamas, Lietuvoje galiojo senosios higienos normos. Nuo 2003 metų vasaros šalyje įsigaliojo higienos norma “HN 24”, suderinta su dabartiniais Europos Sąjungos standartais. Jos nuostatai visai skirtingai nurodė leistiną ribinį mangano kiekį.

Fluoras - klastingas

Didesnis fluoro kiekis kasdien vartojamame vandenyje skatina fluorozę. Jos požymius nesunku pastebėti atidžiau apžiūrint dantis. Pasak gydytojos, nuo per didelio nuolat vartojamo fluoro kiekio dantų emalė keičia spalvą, atsiranda būdingos rusvos dėmės. Tėvams ypač reikėtų stebėti vaikus, nes jie lengviau ir greičiau pažeidžiami.

Per mažas fluoro kiekis taip pat pavojingas jauniems dantims. Išsivystęs dantų ėduonis palieka pėdsakus ne tik burnoje, bet gali skaudžiai atsiliepti ir virškinimo sistemai, skatinti sunkias vidaus ligas.

Mangano pavojai

R.Vainauskienė pasakojo, kad sunkiau apibūdinti mangano poveikį sveikatai. Šio mikroelemento poveikis gali išryškėti tik per ilgą laiką, jis gali paveikti bendrą žmogaus būseną, lytinį išsivystymą, kaulų struktūrą. Ilgalaikį mangano poveikį organizmui būtų galima nustatyti tik specialiose laboratorijose, tačiau neverta abejoti, kad ir šio elemento viršytos normos vandenyje žmogui nepageidautinos.