Uostas atsikrato nuskendusių laivų liekanų

Klaipėdos uostas iš dalies atsikrato nuskendusių laivų liekanų.

Rekonstruojant Klaipėdos uosto vartus iškeltos nuskendusio krano liekanos. Prie pietinio molo baigiamos kelti nuskendusios baržos liekanos.

Prie šiaurinio molo galima būtų baigti kelti ir tanklaivio „Globe Asimi“ liekanas. Tačiau tam reikia didelės kėlimo galios plaukiojančio krano. Klaipėdos uoste apie 1500 tonų kėlimo galios krano nėra.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius teigė, kad iškėlus laivų liekanas dar iki 30 metrų numatyta paplatinti uosto laivybos kanalą prakasant jį į pietinio molo pusę.

Iškėlus laivų liekanas prie uosto vartų, Klaipėdos uostas atsikratytų laivybai pavojų galinčių kelti laivų liekanų.

Tačiau nuskendusių laivų arba jų dalių dar liktų. Jūroje už šiaurinio molo liks laivo „Rudolf Breitcheid“ liekanos. Iškelti jas Uosto direkcijai nėra prasmės, nes to laivo liekanos po rekonstrukcijos atsidūrė už pratęsto molo.

Žymiai problemiškesnė vieta, nors pavojaus laivybai taip pat nekelianti, yra senųjų laivų kapinynas ties Smiltyne už Naujosios perkėlos. Ji priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Laivų kapinynui sutvarkyti ji prašo paramos iš Europos Sąjungos aplinkos gerinimui skirtos programos.

Savivaldybės investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė sakė, kad parengtas projektas gauti maksimaliai leidžiamą 2 milijonų litų sumą. Tačiau laivų kapinynui sutvarkyti reikėtų ne mažiau kaip 10 milijonų litų.

Laivų kapinyne atitarnavę žvejybos laivai buvo skandinami nuo 1956 metų. Dumble gali būti net keli tūkstančiai tonų metalo laužo. Laivų triumuose gali būti netgi kuro likučių.

Ar bus gauta ES parama laivų kapinynui tvarkyti, paaiškės maždaug po trijų mėnesių. Išvalytoje įlankoje ateityje planuojama įkurti buriavimo bazę.