Vadovavimo galimybė išslydo iš rankų Pereiti į pagrindinį turinį

Vadovavimo galimybė išslydo iš rankų

2003-06-09 00:00

Briuselyje žlugo Lietuvos viltys kada nors pirmininkauti visai Europos Sąjungai

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Briuselyje žlugo Lietuvos viltys kada nors pirmininkauti visai Europos Sąjungai  

Nuo penkiolikos iki dvidešimt penkių narių išsiplėtusi Europos Sąjunga turės savo Prezidentą. Lietuvos pareigūnai pastebi, kad po Briuselyje vykstančiame Konvente dėl ES ateities pasiektų kompromisų Prezidento įgaliojimai nebus labai dideli ir bendrijoje išliks kiekvienos valstybės galimybės daryti įtaką sprendimų priėmimui. Kita vertus, pripažįstama ir tai, kad nesugebėta apginti galimybės kiekvienai ES valstybei pusmetį pirmininkauti bendrijai, kaip yra daroma dabar.

Apie baigiamą rengti bendrijos Konstitucijos projektą “Kauno diena” kalbėjo su vienu iš Seimo atstovų Konvente Algirdu Griciumi.  

Prezidentas turės ribotus įgaliojimus

- Kaip bus renkamas ES Prezidentas?  

- Numatyta, kad Europos Viršūnių Tarybos (EVT) pirmininkas, kurį galima vadinti ir ES Prezidentu, bus renkamas dvejų su puse metų kadencijai. Rinkimai bus ne visuotiniai, o vyks EVT, vienijančioje visų valstybių-narių, įskaitant ir Lietuvos, vadovus. Tad mūsų Prezidentas ir premjeras turės galimybę dalyvauti EVT pirmininko rinkimų procese.

ES Prezidentu bus išrinktas asmuo, kurį parems daugiau kaip pusė visų EVT narių, tai yra ne mažiau kaip trylikos valstybių vadovai. Numatyta, kad ES Prezidentas turės užimti tik šį postą ir negalės tuo pat metu būti kurios nors valstybės vadovu.

ES Prezidento teisės bus ribotos. Tai bus ES atstovaujanti reprezentacinė figūra. ES Prezidentas, be kita ko, rengs EVT susitikimus, kur bus priimami konkretūs sprendimai. Taigi ES Prezidentui atiteks pirmininkavimo, bet ne vadovavimo funkcijos.

- Žodžiu, Lietuvai ir kai kurioms kitoms valstybėms nepavyko apginti pozicijos, kad ES Prezidento nebūtų ir visos naujos valstybės bent po kartą pusmečiui taptų ES pirmininkaujančia valstybe? 

 

- Jau nebebus taip, kaip yra dabar - kiekvieną pusmetį ES pirmininkauja vis kita valstybė, parenkama pagal tam tikrą rotacijos principą. Pavyzdžiui, dabar ES pirmininkauja Graikija, nuo liepos 1 dienos iki Naujųjų metų pirmininkavimą perims Italija. Lietuvai jau nebeteks garbė automatiškai pagal rotaciją pirmininkauti visai ES, nebent jos atstovas būtų dvejiems su puse metų išrinktas EVT pirmininku - ES Prezidentu. Sutikite, kad tai bent kol kas sunkiai įsivaizduojama.

Bet tokio tipo pirmininkavimas, koks yra dabar, paliktas atskiroms taryboms. Pavyzdžiui, ES finansų ir ekonomikos ministrų tarybos darbe dalyvaujantis Lietuvos finansų ministerijos vadovas turės galimybę kurį laiką būti tarybos pirmininku. Tik Užsienio reikalų tarybai pirmininkaus penkeriems metams skiriamas bendras ES užsienio reikalų ministras, dėl kurio irgi jau susitarta Konvente.  

Veto galimybės išlieka

- Ar Lietuva bent jau turės savo atstovą Europos Komisijoje?  

- Rastas kompromisas dėl būsimų Europos Komisijos komisarų skaičiaus. Nuspręsta, kad iki 2009 metų Komisijos formavimo principai nesikeis - kiekviena valstybė-narė turės po savo komisarą. Taigi ir Lietuva, vos tik tapusi ES nare, turės parinkti savo komisarą penkerių metų laikotarpiui. Komisijos pirmininkas spręs, koks bus kiekvieno komisaro statusas, kokia veiklos sritis.

Beje, Europos Komisijos pirmininko kandidatūrą turės parinkti EVT, o tvirtins Europos Parlamentas, kuriame bus ir 13 Lietuvos atstovų. Jeigu Parlamentas nesutiks su pateiktąja kandidatūra, EVT turės parinkti kitą.

2009 metais bus sprendžiama, ar ir ateityje palikti tokią pačią Europos Komisijos formavimo tvarką, ar ją keisti.

- Ar išlieka galimybė Lietuvai vetuoti bent kokius nors sau nepalankius sprendimus ES institucijose? 

 

- Visose tarybose galios daugumos balsavimo principas. Kai kuriais itin svarbiais klausimais reikės ne paprastos, o kvalifikuotos daugumos.

Tačiau užsienio ir saugumo politikos srityse išliks vienbalsiškumo principas. Tai reiškia, kad šiais klausimais bus reikalingas visų valstybių pritarimas, kitaip sprendimas nebus priimtas.

Tad Lietuvai bus tam tikrų galimybių apginti savo poziciją, jeigu ji kada nors bus skirtinga nuo visos likusios ES pozicijos. Tiesą sakant, sunkiai įsivaizduočiau tokią situaciją. Gali būti klausimų, nepriimtinų kokiam nors atskiram regionui. Tačiau galiojant kvalifikuotos daugumos balsavimui visada yra galimybė tokio nepalankaus sprendimo nepriimti.  

ES vadovai gali atvykti ir į Vilnių

- Kiek kartų per metus rinksis į posėdžius EVT ir kur vyks tie susitikimai? Ar galime sulaukti Vilniuje tokio aukšto rango forumo?  

- Konstitucijoje bus įrašyta, kad EVT renkasi kas tris mėnesius spręsti svarbiausių ES valdymo klausimų. Nenurodyta, kur tokie susitikimai turi vykti, tačiau, atrodo, kad paprastai jie vyks Briuselyje, “Konsiliumu” pavadintame pastate.

Vis dėlto, valstybių vadovai gali nuspręsti kurį nors iš susitikimų surengti ir ne Briuselyje. Tad ir Vilniuje galime kada nors sulaukti visų ES valstybių vadovų.

- Kada ES Konstitucija įsigalios ir ar reikės Lietuvai keisti savo Konstituciją, derinantis prie jos? 

 

- Numatoma, kad šį rudenį prasidedanti Tarpvyriausybinė konferencija, kuri turi parengti galutinį Konstitucijos tekstą, savo darbą baigs iki kitų metų pavasario. Bet pati Konstitucija įsigalios po to, kai ją ratifikuos bent keturi penktadaliai visų valstybių-narių. Manoma, kad tai gali įvykti apie 2006 metus.

Kiek matau dabar, neatrodo, kad Lietuvai reikėtų ką nors keisti savo Konstitucijoje, siekiant ją suderinti su ES Konstitucija. Tačiau jeigu tokių pakeitimų reikėtų, matyt, neišvengsime referendumo.

Beje, ir dėl pačios ES Konstitucijos ratifikavimo Lietuvoje gali būti surengtas konsultacinis referendumas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų