„Atkūrus nepriklausomybę, dar turbūt kurį laiką vyko paieškos, kur yra šaulių vieta rikiuotėje bendrąja prasme – daugiau buvo orientuota į tą tokį politinį sparną (…). Kai buvo aneksuotas Krymas ir Donbaso keli regionai, supratome, kad reikia tą pilietinį ir visuotinį pasipriešinimą stiprinti. Šauliai šitoje vietoje užpildo labai gerą nišą“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė generolas.

„Nuo tų laikų mes turėjome labai neblogai suintegruotus kovinius šaulius, tačiau supratome, kad yra daugiau norinčių ir gebančių prisidėti prie tėvynės ginkluotos gynybos piliečių, todėl komendantinių ir specializuotų šaulių atsiradimas kaip tik sustiprino labai stipriai mūsų ginkluotųjų jėgų pajėgumus“, – tikino jis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seime rengiamos konferencijos metu diskutuojama apie Lietuvos šaulių sąjungos (LŠA) vaidmenį šalies kariuomenėje bei organizacijos indėlį į gynybą ir krizių valdymą.

106-erius metus skaičiuojanti LŠS yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija. Jos tikslas yra stiprinti valstybės gynybinę galią, ugdyti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtoti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikti  pagalbą policijai ir civilinei saugai.

Šauliai veikia pagal Seimo priimtą atskirą organizacijos įstatymą ir statutą. Kiekvienas Lietuvos pilietis savanoriškai gali tapti organizacijos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi beveik 17 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.