Verslui – kasdienybė.
„Įmonėje turbūt nebėra srities, kur nebūtų naudojamas dirbtinis intelektas“, – sakė Beatričė Leikaitė, „Surfshark“ žmogiškųjų išteklių vadovė.
O kad reikėtų sekti jo pavyzdžiu, valdžia susizgribo tik prispausta kone 4 procentų biudžeto deficito.
„Akivaizdus sprendimas, apie kurį kalbam mažiausiai metus“, – pabrėžė Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Biudžeto skylės paprastai lopomos naujais mokesčiais gyventojams ir verslui. Kai diržus prašoma susiveržti patiems, aiškinama, kad taupyti nėra kur.
Anot premjero, šįkart bus kitaip. Žada, jog pasispaus ir valdininkai. O dalies jų, neva, apskritai gali nelikti.
„Naudojamės dirbtinio intelekto įrankiais, ir dirbtinis intelektas turi ateiti į ministerijas, įstaigas, ir tai turi reikšti didesnį efektyvumą ir galbūt tam tikrų kaštų mažinimą valdymui. Tai bus pareikalauta raštu ir tam jau ruošiamasi“, – aiškino M. Sinkevičius.
Lietuvoje 1 iš 5 dirba vadinamąjį „valdišką“ darbą. Tai nereiškia, kad visi tokie darbuotojai – biurokratai. Tačiau skaičius, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, didelis. Lietuva – viena iš lyderių.
„Asmeniškai, kaip ministras pirmininkas, pavesiu ministrams, kabineto nariams ieškoti vidinių efektyvumo resursų administruojant ir žiūrint personalą, administruojant IT ūkį, administruojant turtą“, – pabrėžė M. Sinkevičius.
Anot Valstybės kontrolės, dirbtinis intelektas viešajame sektoriuje padėtų sutaupyti maždaug trečdalį darbo laiko.
„Šiai dienai viešasis sektorius daro daug darbo, kuris nekuria jokios vertės – pasitarimai, komisijos, komitetai, studijos, rašai, aprašai“, – vardijo Vytautas Šilinskas, „Investuotojų forumo“ vadovas.
Padidinti cukraus ir lošimų mokesčiai papildomai į biudžetą, geriausiu atveju, atneštų 100 milijonų eurų. Jei valdžia apsispręstų apmokestinti ORLEN’o viršpelnį, pridėtų dar 40.
Palyginti su tuo, kiek galima sutaupyti tiesiog nešvaistant pinigų ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose, tai – tik lašas jūroje.
„Galimybės ten yra milijardais eurų, bet tai negali būti decentralizuotas procesas. Čia turėtų būti bendra valstybės funkcija, paskirta vienai institucijai, ir ji jau nuspręstų ir sugalvotų, kaip, kada, kokia apimtimi “, – teigė N. Mačiulis.
Štai, pavyzdžiui, Nyderlandų vyriausybė skelbia, kad per artimiausius 8 metus iš valstybinių įstaigų atleis 25 tūkstančius darbuotojų. Juos pakeis būtent dirbtinis intelektas. Kitąmet dėl to tikimasi sutaupyti beveik milijardą. Po 8 metų sutaupyta suma jau siektų 3,5 milijardo eurų.
Lietuvos premjeras į klausimus apie bet kokius konkrečius skaičius atsako panašiai:
„Žinot, dabar taip iš kavos tirščių nesinori burt“, – atsakė M. Sinkevičius.
Verslas aiškina – idėja gera, bet ne viskas taip paprasta. Naivu manyti, jog užteks atleisti dalį darbuotojų, o dirbtinis intelektas už juos dirbs nemokamai.
„Dirbtinio intelekto įrankiai tikrai kainuoja labai nemažus pinigus, įmonėms iš pradžių reikia į tai investuoti. Aišku, po kelių metų tas sutaupymas, manau, pasijus“, – sakė B. Leikaitė.
Be to, įprastai dirbtinį intelektą vis tiek prižiūri žmogus.
„Yra reikalingi labai aukštos kompetencijos ekspertai, kurie kartu su DI galėtų auginti įmonę“, – pabrėžė B. Leikaitė.
Idėja, kad valdininkai taupys, ore sklando dešimtmečius. Priemonės keičiasi, tačiau rezultatai iki šiol neįkvepiantys.
Dar prie Kubiliaus Lietuvoje įkurta Saulėlydžio komisija.
„Mums svarbu rezultatas – sutaupyti pinigus, o ne abstraktūs skaičiai, ar ten keliais biurokratais daugiau ar mažiau“, – sakė Andrius Kubilius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Apie tas pačias problemas kalbėta jau prieš 15 metų.
„Tai ne vien tik biurokratinio aparato, valstybės valdymo, kai kurių funkcijų dubliavimo, atskirų įstaigų dubliavimosi“, – kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tačiau jų išspręsti taip ir nepavyko.
Nors dalį valstybinių institucijų pertvarkė, taupymo idėjos tiesiog užstrigo politikų stalčiuose.
Naujausi komentarai