Letargas

Valdžia tęsia šunų chaosą

Šalį sukrėtusi kraupi tragedija Žardininkų gatvėje gali pasikartoti, nes Klaipėda, kaip ir kitos šalies savivaldybės, iki šiol neturi agresyvių šunų registravimo taisyklių. Kaip tik jose ir turėtų būti reikalavimai šuns savininkui, privalomi dokumentai, įrodantys, kad jis tikrai gali laikyti agresyvios veislės šunį. Vieningą agresyvių šunų veislių registravimo tvarką dar prieš dvejus metus turėjo patvirtinti Vidaus reikalų ministerija. Tuo tarpu Klaipėdoje įsigalėjo agresyvių šunų kultas.

Prezidentas pyko

Vakar šalies Prezidentas aiškinosi, kokiu būdu Lietuvoje atsiranda koviniai šunys, kai juos įvežti draudžiama, kodėl policija ir savivaldybės nekontroliuoja agresyvių šunų laikymo, kodėl nėra baudžiami tokių šunų savininkai. Rolandas Paksas piktinosi, kad valstybės ir savivaldos institucijos neužtikrina agresyvių šunų įsigijimo ir laikymo taisyklių vykdymo.

Šeimininkų netiria

Kiek agresyvių augintinių klaipėdiečiai laiko namuose, jų niekur neregistravę, nežinoma. Klaipėdoje dabar identifikuotas 681 šuo. Tarp jų yra ir kovinės veislės šunų.

Agresyvių šunų sąvoka Gyvūnų globos ir laikymo įstatymas buvo papildytas 2001-ųjų lapkričio 18 dieną. Buvo nurodyta, kad agresyvūs - tai ne tik kovai išvestų veislių šunys, bet ir jų mišrūnai.

Įstatyme atsirado straipsnis, reglamentuojantis ne tik šių šunų įsigijimą, veisimą, prekybą, bet ir registravimą. Iki šiol neaišku, kuri institucija atsakinga už agresyvių šunų registravimo tvarką. “Kai šunį atveda identifikuoti ir registruoti pas veterinarą, žurnale tik pažymima, kad tai agresyvios veislės šuo. Tačiau lieka nežinoma, ar jo šeimininkas tikrai pajėgus rūpintis tokiu gyvūnu, ar pats šeimininkas yra sveikas”, - teigė Miesto ūkio ir statybos skyriaus vedėja Nijolė Bakienė.

Klaipėdoje - kultas

Kinologas ekspertas Vytautas Gustaitis dienraščiui vakar teigė, jog tvarkos nėra todėl, kad trūksta poįstatyminių aktų. “Siūlėme savo profesines žinias ir paramą, važinėjame po įvairias konferencijas, o ministerijoje tuo užsiimti nesugebama”, - sakė V.Gustaitis.

Jo teigimu, yra dalis tiesos, jog nelaimė Klaipėdoje, kai devynių mėnesių kūdikį viename Žardininkų gatvės daugiabutyje mirtinai sužalojo pitbulterjeras, atsitiko todėl, kad tikrojo šuns šeimininko nebuvo šalia. “Toks šuo - lyg be priežiūros. Gali laikyti nors ir krokodilą, jei tik sugebi atsakingai su juo elgtis”, - tvirtino V.Gustaitis. Jo teigimu, Klaipėda pasižymi agresyvių šunų kultu.

V.Gustaitis neneigė, jog kol nėra patvirtinta agresyvių šunų registravimo tvarka, juos gali laikyti kas panorėjęs, mažosios klaipėdietės tragedija gali pasikartoti bet kuriame kitame Lietuvos mieste.

Dienraštis domėjosi, kodėl iki šiol nėra poįstatyminio akto, numatančio, kam leisti laikyti, kaip registruoti agresyvius šunis. Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento komisaras inspektorius Rimantas Sinkevičius teigė, kad buvo ilgai diskutuojama, jog galbūt agresyvius šunis reikia registruoti kartu su kitais. “Tačiau paaiškėjo, kad tada būtų tik dar daugiau painiavos ir dar mažiau savininkų atsakomybės. Paskutiniai pasiūlymai ir pataisos pateikti balandžio mėnesį. Dabar vyksta derinimas tarp ministerijos institucijų. Nežinau konkrečiai kada... Manau, netrukus ministras patvirtins šiuos aktus”, - “Klaipėdai” sakė pareigūnas.

Kas ką veikia

Prieš keletą metų Valstybinę veterinarijos tarnybą Vyriausybė įgaliojo patvirtinti agresyvių šunų sąrašą. Toks sąrašas egzistuoja. Tačiau kol nepatvirtinta agresyvių šunų registravimo tvarka, iš jo jokios naudos. Klaipėdos miesto maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Virginijus Gailius, paklaustas, koks svarbiausias tarnybos darbas siekiant užtikrinti tvarką dėl šunų, sakė, jog sunku viską ir išvardinti. “Jūs keistai klausiate. Ką aš veikiu? Šiandien, pavyzdžiui, dirbu su dokumentais”, - sakė viršininkas. Jis pridūrė, kad ne jo kompetencija yra ir vertinti aukščiausio rango valdžios neveiklumą.

Uždarosios akcinės bendrovės, administruojančios butų ūkį savivaldybės taip pat įpareigotos kontroliuoti, kaip piliečiai laikosi gyvūnų auginimo ir priežiūros taisyklių.

Savivaldybės skelbtą konkursą steigti ir administruoti Klaipėdoje gyvūnų prieglaudą prieš keletą metų laimėjo individuali įmonė “Nuaras”. “Nuaras” - veterinarijos gydytojos Jurgitos Gustaitienės vardu įregistruota įmonė, užsiimanti veikla, susijusia su gyvūnų globa, priežiūra, dresavimu. Klaipėdos gyvūnų prieglaudai lėšų skiria savivaldybė. “Nuaras” kartu su Gyvūnų globos asociacija rūpinasi papildomu finansavimu. Gyvūnų globos asociacijos prezidentas yra tas pats V.Gustaitis.

Viešoji įstaiga Gyvūnų registracijos centras Klaipėdoje atsako už šunų ir kačių identifikavimą ir registravimą.