Vyriausybinis Krizių valdymo komitetas tikisi, kad penki prie Nigerijos krantų pagrobti lietuvių jūrininkai bus išvaduoti sveiki ir gyvi.
Šykšti informacija
Vakar popiet įvyko trumpas Krizių valdymo komiteto posėdis, kuriame svarstyta, kokių veiksmų imtasi išlaisvinant įkaitais pagrobtus bendrovės "Limarko" jūrų kompanija priklausančio laivo "Saturnas" jūrininkus.
Į Vyriausybės rūmuose įvykusį posėdį, sukviestą atostogaujantį premjerą pavaduojančios finansų ministrės Ingridos Šimonytės, atvyko raudonais konfidencialiems dokumentams skirtais segtuvais nešini pareigūnai - iš atostogų atšauktas užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, vidaus reikalų viceministras Sigitas Šiupšinskas, ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis, taip pat kai kurie kitų žinybų atstovai, tarp jų Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų skyriaus vadovas Algimantas Kliunka.
Po posėdžio I.Šimonytė pranešė tik tiek, kad Krizių valdymo komitetas išklausė "kompetetingų institucijų informaciją apie veiksmus", kurių imtasi bandant išlaisvinti Nigerijoje pagrobtus lietuvių jūrininkus. "Institucijos toliau dirba savo darbą, jis įvertintas gerai", - sakė premjerą pavaduojanti finansų ministrė.
Paprašyta platesnių komentarų, ar po Krizių valdymo komiteto posėdžio bus imtasi kokių nors papildomų ar naujų veiksmų, I.Šimonytė nieko nekomentavo.
Papildomų komentarų nepateikė ir užsienio reikalų ministras V.Ušackas, nei kiti posėdžio dalyviai. Užsienio reikalų ministras tik patvirtino, kad išpirką, jeigu jos pareikalautų grobikai, turės mokėti ne valstybė, bet "Limarko".
Valdžios pareigūnai atsisako oficialiai informuoti apie veiksmus, kurių imasi Lietuvos valdžia, bandydama išlaisvinti jūrininkus, tvirtindama, kad tai gali pakenkti išlaisvinimui.
Žino, kas pagrobė
Neoficialiomis žiniomis, Krizių komiteto posėdyje buvo pranešta, kad Lietuvai yra iš esmės žinoma, kas pagrobė jūreivius ir kurioje maždaug vietoje Nigerijos jie yra dabar. Turimomis žiniomis, pagrobtųjų sveikatos būklė yra gera, įkaitų laikymo sąlygos neblogos.
Svarstomos įvairios galimybės juos išlaisvinti, veikiama skirtingais diplomatiniais kanalais, dirbama su Europos Sąjungos atstovybėmis Nigerijoje. Aktyvių veiksmų ėmėsi ir "Limarko". Vyrauja optimistiškas nusiteikimas dėl galimybės jau gana greitai išlaisvinti įkaitus.
Susirūpino Prezidentė
Sušaukti specialų vyriausybinio Krizių valdymo komiteto posėdį rekomendavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vakar ryte susitikusi su I.Šimonyte ir V.Ušacku.
Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys sakė, kad valstybės vadovė buvo informuota, kokių veiksmų imasi Lietuvos institucijos, siekdamos išlaisvinti šios savaitės pradžioje pagrobtus jūrininkus. "Informacija konfidenciali, daug ko pasakyti negalima. Prezidentės nuomone, žinybos ta linkme dirba, jų darbas jau koordinuojamas, jis turi būti koordinuojamas ir toliau. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad yra tam tikri žinybų veiklos koordinavimo mechanizmai, kurie irgi gali būti aktyvuoti šiomis aplinkybėmis", – kalbėjo L.Balsys.
Premjerą pavaduojanti I.Šimonytė, paklausta apie tuos aktyvuotinus mechanizmus, paminėjo Krizių valdymo komitetą, susidedantį iš įvairių ministerijų ir kitų žinybų vadovų. Jos nuomone, valstybė imasi visų šiomis aplinkybėmis būtinų žingsnių.
Išpuolis gali būti protesto akcija
Išpuolis prieš Lietuvos laivą Nigerijos pakrantėje gali būti protestas prieš šalies valdžios inicijuotą amnestijos procesą, per kurį itin nesaugia laikomoje Nigerio upės deltoje veikiančių sukarintų ginkluotų grupuočių atstovams siūloma sudėti ginklus ir grįžti į civilinį gyvenimą.
Tokią Lietuvos jūrininkų pagrobimo versiją naujienų agentūrai "Reuters" pateikia neįvardyti saugumo šaltiniai.
"Tuo buvo siekiama parodyti, kad, nepaisant to, ką žmonės kalba Abudžoje (Nigerijos sostinėje – BNS past.), dalykai pietuose vis dar vyksta. Kol kas atsiranda norinčių, tačiau nėra jokių galimybių, kad visi atiduos visus savo ginklus", – "Reuters" korespondentui Nigerijoje sakė neįvardytu norėjęs likti saugumo kompanijos atstovas.
Nafta turtingoje Nigerio deltoje ketvirtadienį prasidėjo 60 dienų besąlyginės amnestijos, kurią birželį pasiūlė Nigerijos prezidentas, periodas. Pasak "Reuters" taip siekiama pažaboti neramumus, kurie neleidžia išnaudoti visų naftos gavybos pajėgumų.
Naujausi komentarai