Tamsioji pusė

Valdžios vyrams gaila smurtautojų

Dėl smurto šeimoje per šių metų keturis mėnesius į Klaipėdos policijos įstaigas kreipėsi 215 moterų. Per 2003 metus - 710 moterų. Smurtas prieš moteris išlieka opi problema ir todėl, kad skriaudžiama moteris žino, jog visuomenėje dažniausiai smerkiamas ne smurtautojas, o auka, neva pati išprovokavusi fizinį, seksualinį arba psichologinį smurtą.

Vakar „Klaipėdos“ viešbutyje įvyko seminaras „Prevencija ir pagalba smurtą šeimoje patyrusioms moterims“. Lietuvos Respublikos Seimo narė Giedrė Purvaneckienė teigė, kad situacija, kai įsikišęs į šeimyninį konfliktą policijos pareigūnas gali būti apkaltintas žmogaus teisių pažeidimu, byloja apie spragas dabar galiojančiuose įstatymuose. Kai buvo svarstomas Baudžiamojo proceso kodekso projektas, ji siūlė pataisas. Jos, anot G. Purvaneckienės, nepriimtos todėl, kad Seime moterų - mažuma. „Vienas baudžiamojo proceso kodekso kūrėjas neteko žado dėl mano siūlytų pataisų: esą, o kur smurtautojas eis, jei jam bus liepta pasišalinti?“, - sakė G. Purvaneckienė.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Regina Baranauskienė mano, kad neverta kurti kokį nors naują įstatymą, jei neaišku, kaip jį įgyvendinti. „Jei Vyriausybė nuspręstų įteisinti galimybes pašalinti iš namų smurtautoją ar neleisti jam prisiartinti prie moters 50 metrų atstumu - tai turi būti numatyta ir tai, kur vyrui dėtis“, - sakė prokurorė. Ji priminė, kad smurtą patyręs asmuo gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, taip pat ir dėl žmogaus laisvės varžymo panaudojant psichinę prievartą.

Seminarą organizavo Klaipėdos savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus ir Blekingės (Švedija) apskrities specialistai.