Valstybė negina T.Šerno Pereiti į pagrindinį turinį

Valstybė negina T.Šerno

2008-08-02 09:00
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Valstybė negina T.Šerno
Valstybė negina T.Šerno / Redakcijos archyvo nuotr.

Vienintelį Medininkų tragediją išgyvenusį pareigūną Tomą Šerną valdžia paliko likimo valiai, tarsi jis būtų tapęs buitinio nusikaltimo auka, o ne nukentėjęs gindamas valstybę.

Įstatymai - be širdies

T.Šernas pats rūpinasi advokatu, kuris padeda jam ikiteisminiame tyrime dėl Medininkų pasienio poste prieš 17 metų žiauriai nužudytų Lietuvos pareigūnų.

Lietuvos įstatymai nenumato galimybės suteikti valstybės juridinę pagalbą Medininkuose nukentėjusiam ir vieninteliam gyvam likusiam žudynių liudininkui T.Šernui. "Šiame ikiteisminiame tyrime esu traktuojamas kaip nukentėjęs, kuriam nepriklauso suteikti valstybės teisinę pagalbą", - dienraščiui sakė T.Šernas.

Pasak jo, valstybės suteikiama juridinė pagalba priklauso tik įtariamiesiems padarius nusikaltimą.

Tačiau tokia pagalba yra reikalinga ir vykstant ikiteisminiam tyrimui, ir vėliau prasidėjus teismo procesui. "Vyksta visokiausi procedūriniai veiksmai, kur reikia būti preciziškai tiksliam teisine prasme", - teigė T.Šernas. Jis yra sudaręs sutartį su advokatu Virginijumi Kaupu, kuris bent kol kas padeda be atlygio.

Politikas šokiruotas

Nuo pat 1991 m. tragedijos invalido vežimėlyje sėdinčiam T.Šernui užgaulu prokurorų šaukime perskaityti tradicinę formuluotę, kad jei jis pats neatvyks į Generalinę prokuratūrą duoti parodymų, tuomet bus atvesdintas.

"Tarsi jis galėtų vaikščioti", - piktinasi tokiu teisėsaugos požiūriu Seimo narys Ramūnas Garbaravičius, iš skųstis nepratusio T.Šerno išgirdęs, kad jis nesulaukia valstybės teisinės pagalbos. Politiko nuomone, prokurorai turėtų atsižvelgti į šios išskirtinės bylos aplinkybes ir jautriau elgtis su vieninteliu Medininkų tragedijos liudininku, nes jis, ir toliau atlikdamas pareigą Lietuvai, vėl ir vėl turi pasinerti į pergyvento košmaro gelmes.

R.Garbaravičius šokiruotas ir dėl to, kad valstybė pagal galiojančius teisės aktus negali pasiūlyti teisinės pagalbos T.Šernui. "Jis traktuojamas kaip bet kuris kitas ieškovas ar liudininkas bet kurioje kitoje byloje. Tarsi būtų nukentėjęs ne atlikdamas pareigą Tėvynei, o būtų užpultas eidamas vakare iš kavinės namo", - suglumęs kalbėjo politikas.

Jo nuomone, tai neteisinga. "T.Šernas nukentėjo gindamas Lietuvą, o advokatą šiame juridiniame procese turi samdytis savo iniciatyva ir greičiausiai už savo pinigus", - stebėjosi R.Garbaravičius.

Įteisintas absurdas

Seimo narys nekvestionavo to, kad Lietuvos valstybė sudarys galimybę gintis kaltinamiesiems šioje byloje ir nusamdys jiems advokatus.

"Tačiau argi nebūtų logiška ir teisinga, kad valstybė, kurią gindamas nukentėjo T.Šernas, suteiktų jam visą būtiną teisinę pagalbą, nusamdytų teisininką arba bent apmokėtų to advokato, kurį jis pats nusisamdė, paslaugas", - klausė R.Garbaravičius.
Politikas tvirtina padengiąs visas su ikiteisminiu tyrimu ir būsimuoju teismo procesu susijusias T.Šerno išlaidas, jei valstybė nesugebės rasti galimybės tuo pasirūpinti: "Kaip turbūt ir absoliuti dauguma Lietuvos žmonių, jaučiuosi labai skolingas jam ir jo žuvusiems kolegoms".

Seimo narys taip pat žada apsvarstyti galimybę parlamento rudens sesijoje pateikti įstatymų pataisas, kurios atvertų kelią valstybės teisinės pagalbos suteikimui nukentėjusiems ginant Lietuvos valstybę.

Pažadėjo, bet neįvykdė

Buvęs muitininkas T.Šernas teigė apie teisinės pagalbos suteikimo galimybę ne kartą kalbėjęs su įvairaus rango Lietuvos pareigūnais. Muitinės ir Policijos departamentuose pažadėjo paieškoti teisinių galimybių kaip nors išspręsti šį klausimą.

"Kol kas nėra rasta mechanizmo. Bet man sakė, kad galbūt bus įmanoma Medininkų tragediją kvalifikuoti kaip nusikalstamą užpuolimą prieš valstybės institucijas. Tada joms atsirastų galimybė arba skirti savo teisininką, arba skirti tam pinigų", - tvirtino T.Šernas.

"Teisininkas tikrai reikalingas, nes nenoriu savo atsakymais, paliudijimais ar kokiais nors procedūriniais veiksmais palengvinti kaltinamajam dalios", - pridūrė jis.

Sučiuptas tik vienas

Medininkų žudynių byla teismą pasieks kitąmet, tačiau bus teisiamas greičiausiai tik vienas kaltinamasis, nes likusius globoja ir Lietuvos teisėsaugai atsisako išduoti Rusija.

Keturi buvę sovietų specialiųjų pajėgų OMON smogikai pripažinti įtariamaisiais šioje byloje. Tačiau Rusija kelis kartus atsisakė išduoti Lietuvos teisėsaugai du iš jų - Česlavą Mlyniką ir Andrejų Laktionovą. Dar vienas įtariamųjų - Aleksandras Ryžovas yra rusų sulaikytas ir laukia teismo viename Sankt Peterburgo kalėjimų už kitus nusikaltimus.

Todėl dar yra vilties, kad jis ateityje bus perduotas Lietuvos pusei, nors dėl to Rusija kol kas nedavė teigiamo atsakymo.

Lukiškių kalėjime jau daugiau kaip pusmetį laikomas suimtas buvęs OMON pareigūnas Konstantinas Nikulinas-Michailovas. Jį praėjusį rudenį sulaikė Rygos prokuratūros atstovai. Teismas leido jį išduoti baudžiamajam persekiojimui į Lietuvą.
K.Nikulinas-Michailovas gali tapti vieninteliu kaltinamuoju, stojusiu prieš Lietuvos teismą. Jam valstybė privalės suteikti advokatą.

Daugiau naujienų