Tomas Šernas daugiau nieko nebereikalauja, tik teisingumo – Medininkų žudynių teismo procesas vyksta be valstybės teisinės paramos vieninteliam šioje tragedijoje likusiam gyvam Lietuvos pareigūnui.

Niekas nepasikeitė

Nuo Medininkų žudynių praėjo jau 18 metų. Vilniaus apygardos teisme neseniai prasidėjo procesas prieš vienintelį sulaikytą kaltinamąjį, dalyvavusį šiose žudynėse, Konstantiną Michailovą (buvusį Nikuliną). Tikimasi, kad rudenį teisme bus imtasi bylą nagrinėti iš esmės ir ne vėliau kaip kitąmet paskelbtas nuosprendis.

Prieš metus, dar vykstant tyrimui, dienraštis rašė, kad vienintelis per Medininkų tragediją gyvas likęs pareigūnas T.Šernas nesulaukia valstybės teisinės paramos.

Per metus niekas nepasikeitė. Valstybė taip ir nerado galimybės paskirti kvalifikuotą teisinę pagalbą vieninteliam likusiam gyvam per Medininkų pasienio poste prieš 18 metų banditų surengtas Lietuvos pareigūnų žudynes.

T.Šernas pats asmeniškai yra sudaręs sutartį su advokatu Virginijumi Kaupu, kuris be atlygio padeda nukentėjusiajam Medininkuose.

Žadėjo, bet neįvykdė

"Manau, tai yra mano pareiga – padėti žmogui, gynusiam mane bei visą Lietuvą ir dėl to nukentėjusiam", – sakė V.Kaupaā.

Pasak jo, T.Šernas jau nebeieško galimybės gauti teisinę paramą iš valstybės. Pirmiausia todėl, kad jam padeda asmeninis advokatas, antra – nes procesas jau persikėlė į teismą. Teisinė parama aktualiausia buvo tuomet, kai dar vyko ikiteisminis tyrimas.

"Vyksta įvairiausi procedūriniai veiksmai, kur reikia būti preciziškai tiksliam teisine prasme. Teisininkas tikrai reikalingas, nes nenoriu savo atsakymais, paliudijimais ar kokiais nors procedūriniais veiksmais palengvinti kaltinamajam dalios", – dar vykstant ikiteisminiam tyrimui sakė buvęs muitininkas T.Šernas.

Jis tvirtino apie teisinės pagalbos suteikimo galimybę ne kartą kalbėjęs su įvairaus rango Lietuvos pareigūnais. Muitinės ir Policijos departamentuose žadėjo paieškoti teisinių galimybių kaip nors išspręsti šį klausimą. Bet taip ir neįvykdė savo pažado.

Dabar, pasak V.Kaupo, šis klausimas jau nebekeliamas. "T.Šernas tikisi, kad turimo jo susitarimo su advokatu pakaks visiems galimiems teisiniams klausimams išspręsti, kai teismo procesas jau yra prasidėjęs", – teigė teisininkas.

"Dabar T.Šernas tiesiog tikisi teisingumo", – pridūrė jis.

Nukentėjusiems nepriklauso

Veikiantys Lietuvos įstatymai nenumato galimybės suteikti valstybės juridinę pagalbą Medininkuose nukentėjusiam ir vieninteliam gyvam likusiam žudynių liudininkui T.Šernui. Tokia pagalba baudžiamosiose bylose priklauso tik įtariamiesiems padarius nusikaltimą.

Manyta, kad prokurorai perkvalifikuos kaltinimus ir Medininkų žudynes traktuos kaip nusikalstamą Lietuvos valstybės institucijų užpuolimą. Tada toms institucijoms, pirmiausia Muitinės ir Policijos departamentams, atsirastų galimybė arba skirti savo teisininką T.Šernui, arba skirti lėšų teisinei pagalbai.

Bet tokio perkvalifikavimo nebuvo. "Prokurorai surašė kaltinamąjį aktą, kuriame šis nusikaltimas traktuojamas kaip tarnybą vykdančių Lietuvos pareigūnų užpuolimas. Man gal irgi norėtųsi, kad būtų traktuojama kaip institucijų užpuolimas, tačiau taip neatsitiko", – sakė V.Kaupas.

Prokurorai tvirtina, kad pagal galiojančius teisės aktus ir išnagrinėjus visą bylos medžiagą nebuvo galimybių kitaip traktuoti Medininkų nusikaltimo.

Diskusijos baigėsi be rezultatų

Tuo, kad valstybė nesugeba teisiškai padėti nuo pat 1991 m. tragedijos invalido vežimėlyje sėdinčiam T.Šernui, buvo ypač pasipiktinęs buvusio Seimo narys Ramūnas Garbaravičius. "Argi nebūtų logiška ir teisinga, jeigu valstybė, kurią gindamas nukentėjo T.Šernas, suteiktų jam visą būtiną teisinę pagalbą, nusamdytų teisininką arba bent sumokėtų už to advokato, kurį jis pats nusisamdė, paslaugas", – klausė R.Garbaravičius.

Jis prieš metus žadėjo apsvarstyti galimybę pasiūlyti įstatymų pataisas, kurios atvertų kelią suteikti valstybės teisinę pagalbą nukentėjusiems ginant Lietuvos valstybę. Tačiau iki pernai rudenį vykusių Seimo rinkimų to nespėjo padaryti. Į dabartinį parlamentą R.Garbaravičius nebebuvo išrinktas.

Advokatas V.Kaupas tvirtina, kad per pastaruosius dešimt metų kartkartėmis viešojoje erdvėje vis kildavo diskusijų apie tai, ar nederėtų valstybei suteikti galimybę tam tikrais atvejais skirti teisinę pagalbą nukentėjusiems baudžiamosiose bylose. "Pamenu, prieš kelerius metus Generalinė prokuratūra buvo surengusi tokią diskusiją. Tačiau jokie sprendimai tais klausimais nebuvo priimti. Valstybė nukentėjusiai pusei teisiškai padeda tik civilinėse bylose, bet ne baudžiamosiose", – sakė jis.

Advokatu vadina prokurorą

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sutinka, kad būtų galima atnaujinti diskusijas dėl valstybės teisinės paramos nukentėjusiems baudžiamosiose bylose. "Ypač jeigu tai susiesime su Lietuvos valstybės gynimu", – teigė jis.

S.Šedbaras neatmetė, kad jau rudenį bus ieškoma galimų teisinių išeičių, siekiant išspręsti šią problemą.

Kita vertus, pasak komiteto vadovo, ir dabartinėje situacijoje "galima rasti gana lanksčią ir kūrybišką išeitį": "Toli gražu ne visada valstybės teisinei pagalbai skiriami pinigai panaudojami efektyviai. Manau, būtų galima kiek lanksčiau pažvelgti į situaciją ir teisiškai padėti žmogui, gynusiam Lietuvos valstybę ir dėl to nukentėjusiam."

Be to, anot politiko, nagrinėjant baudžiamąsias bylas nukentėjusiojo pusėje yra prokurorai, kurie iš esmės atlieka tos pusės teisinių interesų gynėjo vaidmenį. "Ir T.Šerno atveju yra būtent taip – prokurorai yra jo gynėjai. Per teismo procesą nukentėjusysis sėdi su jais vienoje pusėje. Priešingoje pusėje yra kaltinamasis su savo gynėjais – advokatais. Taigi per teismo procesą vyksta argumentuoti teisiniai ginčai tarp šių dviejų pusių, kur nukentėjusiojo interesus gina prokuroras", – aiškino S.Šedbaras.

Tačiau jis sutiko, kad ne visada prokurorai kokybiškai atlieka savo darbą. Tai leidžia advokatams laimėti bylas arba bent jau sušvelninti bausmes kaltinamiesiems. "Valstybės ar viešojo intereso gynimas teismuose vis dar yra nemenka problema", – sakė S.Šedbaras.

Teisiamas tik vienas iš keturių

Medininkų žudynių byla teismą pasiekė šiemet, tačiau teisiamas tik vienas kaltinamasis, nes likusius globoja ir Lietuvos teisėsaugai atsisako išduoti Rusija.

Keturi buvę sovietų specialiųjų pajėgų OMON padalinio Rygoje smogikai pripažinti įtariamaisiais šioje byloje. Rusija kelis kartus atsisakė išduoti Lietuvos teisėsaugai du iš jų – Česlavą Mlyniką ir Andrejų Laktionovą. Dar vienas įtariamųjų – Aleksandras Ryžovas yra rusų sulaikytas ir laukia teismo viename Sankt Peterburgo kalėjimų už kitus nusikaltimus. Todėl dar yra vilties, kad jis ateityje bus perduotas Lietuvos pusei, nors dėl to Rusija kol kas nedavė teigiamo atsakymo.

Lukiškių kalėjime jau daugiau kaip pusantrų metų laikomas suimtas buvęs OMON pareigūnas K.Michailovas. Jį 2007-ųjų rudenį sulaikė Rygos prokuratūros atstovai. Teismas leido jį išduoti baudžiamajam persekiojimui į Lietuvą.

K.Michailovas tapo vieninteliu kaltinamuoju, stojusiu prieš Lietuvos teismą. Jis pasinaudojo galimybe gauti valstybės samdomą advokatą.

K.Michailovas jau užvertė teismą prašymais, tarp jų yra ir reikalavimas nutraukti bylą dėl senaties termino, o jeigu tai neįmanoma – grąžinti ją prokurorams kaltinamajam aktui patobulinti.

Teismas visus kaltinamojo prašymus įvertins rugsėjo pradžioje, kai žadama pradėti nagrinėti bylą iš esmės.

Medininkų žudynės

1991 m. liepos 31-ąją apie 5 val. ryto sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė Medininkų pasienio postą. Sušaudyti jame budėję Lietuvos pareigūnai.

Vietoje žuvo muitininkai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius, policijos būrio "Aras" pareigūnai Algimantas Juozakas ir Mindaugas Balavakas, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas.

Rugpjūčio 2 d. ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius.

Gyvas liko tik muitininkas Tomas Šernas.