Nors institucijos priimdamos karo pabėgėlius iš Ukrainos susitelkė ir vykdė tam reikalingas priemones, integracijos proceso koordinavimas, įtraukimas į darbo rinką ir švietimo sistemą turi būti stiprinami, teigiama antradienį išplatintoje Valstybės kontrolės ataskaitoje.

Auditorių pateiktoje ataskaitoje pastebėta, jog „pabėgėlių integracijoje dalyvaujančios institucijos susidūrė su iššūkiu juos priimant“.

„Pabėgėliams teikiama socialinė parama, sveikatos priežiūros, švietimo paslaugos. Tačiau nustatėme, kad trūksta valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo, ypač didesnio vietos savivaldos įsitraukimo, užtikrinant tinkamą pabėgėlių priėmimą“, – pranešime cituojama audito grupės vadovė Rasa Rakauskienė.

Pastebėta, jog praėjusiais metais daugiau nei pusė (56,9 proc.) Užimtumo tarnyboje registruotų ukrainiečių rado darbo vietas. 30 proc. jų įsidarbino į trūkstamas profesijas, taip sumažino darbuotojų trūkumo regionuose problemą.

Anot ataskaitos, geresnės galimybės įsidarbinti pabėgėliams prisideda prie žmogaus orumo išsaugojimo, palengvina integraciją, leidžia panaudoti įgūdžius ir ekonominį potencialą, tačiau aktyvesnės pabėgėlių perkvalifikavimo priemonės ir geresnės lietuvių kalbos žinios padidintų jų įsidarbinimo galimybes.

2020–2022 metais tik 5,6 proc. prieglobsčio gavėjų Pabėgėlių priėmimo centre ir 37,8 proc. savivaldybėse mokėsi lietuvių kalbos.

„Lietuvių kalbos mokymasis integracijos metu yra vienas svarbiausių elementų, tačiau 2020–2022 metais tik 5,6 proc. prieglobsčio gavėjų Pabėgėlių priėmimo centre ir 37,8 proc. savivaldybėse mokėsi lietuvių kalbos“, – pastebima ataskaitoje.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dėl psichologinių traumų ir mokymosi pertraukų pabėgėlių vaikams sudėtingiau nei kitų migrantų vaikams įsijungti į ugdymo procesą. Pasak Valstybės kontrolės, jiems tęsti mokymąsi padėtų laiku gauta švietimo pagalba ir išlyginamosios klasės.

Teigiama, jog tokios klasės sukomplektuotos 13 savivaldybių, tačiau jų nebuvo kai kuriuose didžiuosiuose miestuose, pvz., Kaune, Klaipėdoje. Mokyklose trūksta švietimo pagalbos – praėjusiais metais ją gavo 6 proc. vaikų iš Ukrainos.

Nurodoma, kad 2020–2022 metais prieglobstis suteiktas 869 asmenims, prieglobsčio gavėjų skaičius išaugo 2,6 karto, o laikinąją apsaugą 2022-aisiais gavo 68 tūkst. 352 karo pabėgėliai iš Ukrainos.

Pabėgėliai iš Ukrainos į Lietuvą pradėjo atvykti praėjusių metų vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą.