Institucija teigia, kad Lietuvoje nėra sukurtas užsieniečių vaikų integracijos modelis, todėl dauguma sprendimų palikti savivaldybėms ir mokykloms.
Nustatyta, kad nuo 2022 metų lietuvių mokomąja kalba besimokančių užsieniečių vaikų dalis sumažėjo nuo beveik 56 iki 44 proc. Tuo pat metu išaugo vaikų, besimokančių ukrainiečių ir rusų kalbomis. ukrainiečių (nuo 14 iki beveik 21 proc.) ir rusų (nuo 25 iki beveik 29 proc.) kalbomis besimokančių vaikų skaičius.
Auditorių teigimu, blogiausia situacija yra Klaipėdos ir Visagino savivaldybėse – čia lietuvių kalba ugdomi tik apie 13 proc. vaikų.
„Lietuvių mokomąja kalba besimokančių užsieniečių vaikų dalis mažėja, o tai siaurina šių vaikų ateities studijų ar įsidarbinimo galimybių pasirinkimus. Skirtumai tarp savivaldybių didėja. Todėl būtina suvienodinti minimalų lietuvių kalbos mokymo standartą, įtvirtinti integracijos modelį ir aiškiai apibrėžti savivaldybių atsakomybę. Suvienodintas ir sustiprintas savivaldybių vaidmuo yra būtina sąlyga siekiant, kad švietimo sistema taptų integracijos varikliu, o ne socialinės atskirties šaltiniu“, – pranešime sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Auditoriai taip pat nustatė, kad dauguma savivaldybių neturi plano, kaip sėkmingai vykdyti užsieniečių vaikų integraciją. 9 iš 10 atsirinktų savivaldybių nėra numačiusios tikslų ir uždavinių, susijusių su užsieniečių vaikų bendruoju ugdymu.
Pažymėtina, kad savivaldybėse taip pat nėra sistemingai renkami duomenys apie užsieniečių vaikų švietimo pagalbos poreikius ir nevertinami integracijos rezultatai.
Valstybės kontrolė pažymi, kad visoms savivaldybėms nusimačius konkrečius tikslus ir uždavinius, priemones ir rodiklius, susijusius su užsieniečių vaikų ugdymu, bus sudarytos sąlygos sėkmingai integracijai ir jos rezultatų vertinimui.
(be temos)