Kai prasidėjo COVID-19 pandemija, trūko elementariausių dalykų: veido kaukių, respiratorių, spirito dezinfekcijai. Vėliau valstybės varžėsi, iš kur gauti testų, vakcinų.
Sandėliuose šių atsargų nebuvo sukaupta, nes COVID-19 į pasaulinę pandemiją išsivystė gana greitai.
Tačiau panašių problemų Lietuvoje galėtų kilti ir dabar, jei kiltų kitokia krizė. Valstybė kaupia atsargas, bet jos nelaimės atvejams laikomos pavojingose vietose.
„Mūsų sandėliai yra sukoncentruoti tam tikrose vietose, kai kurie sandėliai yra pavojingose vietose, gali būti pažeisti ir visaip kaip“, – teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Viena didžiausių grėsmių Lietuvos valstybei – Rusijos karinė agresija iš Baltarusijos teritorijos.
Lietuva rengia planus ir kitai galimai nelaimei – incidentui Astravo atominėje elektrinėje. Tokiu atveju pasienis su Baltarusija būtų didžiausio pavojaus zonoje. O būtent prie sienos su Baltarusija Lietuva iki šiol turi sandėlius su strateginėmis atsargomis.
„Negali būti pavojingoje vietoje. Turi būti sutvarkyta taip, kad būtų prieinamos, saugios ir niekaip nepažeistos“, – pabrėžė I. Segalovičienė.
Negali būti pavojingoje vietoje.
Anot Valstybės kontrolės, pavojingoje vietoje – prie Baltarusijos – saugomos ir valstybės medicinos atsargos. Negana to, pagrindinės atsargos visai šaliai laikytos vienoje vietoje.
„Dabar yra centralizuota ir, pavyzdžiui, medicinos atsargos buvo sukauptos vienoje vietoje“, – aiškino I. Segalovičienė.
Ministrė sako – tai slapta informacija.
„Plačiau komentuoti šio klausimo nenorėčiau dėl savaime suprantamų priežasčių – dėl saugumo. Kur ir kaip, kokiomis apimtimis yra sandėliai“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Anot ministerijos, šių metų pradžioje strateginės medicinos atsargos jau perkeltos į saugesnę vietą – Lietuvos viduryje. Planuojama atsargas išdėstyti po daugiau vietų, nelaikyti vienoje. Anot ministerijos, lankstesniam strateginių atsargų valdymui reikia keisti įstatymą.
„Norėčiau pasakyti, kad sandėliai yra perkeliami, ir tiek“, – pridūrė M. Jakubauskienė.
Anot Valstybės kontrolės, krizėms kaupiamas atsargas atitraukti nuo Baltarusijos reikia ir kitoms ministerijoms. Pavyzdžiui, Susisiekimo, kuri turi kaupti priemones keliams, tiltams, geležinkeliams remontuoti.
Tačiau sandėlių atitraukimas užtruks.
„Sandėlių logistikos decentralizavimas, jo terminas yra 2030 metai“, – pažymėjo I. Segalovičienė.
Su valstybės maisto rezervu situacija kitokia. Maisto produktai nėra laikomi sandėliuose. Valstybė sutarė su prekybos tinklais ir rezervuoja maisto produktus. Prireikus valstybė juos nupirktų ir gyventojams perduotų numatytose vietose.
„Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) yra pasitvirtinęs tuos 207 centrus – prekybos tinklų parduotuves, kurios atliktų tą funkciją: pardavinėjimo ir dalijimo rezervo“, – sakė žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Anot ministro, kitaip nei vaistų, maisto reikėtų visiems, todėl netikslinga kalbėti, kur saugu, o kur ne.
„Ir pasienio gyventojams reikės užtikrinti maisto tiekimą. Čia gal daug didesnė kalba apie kitus rezervus, kur vaistų rezervai yra ir sukoncentruoti keliose vietose“, – aiškino A. Palionis.
Dar kitus rezervus – ginklų ir amunicijos – kaupia kariuomenė. Ne taip seniai ir kariuomenė savo atsargas buvo sudėjusi vienoje vietoje – Radviliškio rajone. Tačiau jau prieš kelerius metus pradėta atsargas išdėlioti po visą šalį.
„Yra susiję ir su energetiniais resursais, elektros buvimu ir visa kita. Nėra tokio tikslo sutelkti viską vienoje vietoje, paskui, jei neduok, Dieve, kažkas“, – teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Pagrindinių sąjungininkų kariai dislokuoti taip pat netoli Baltarusijos sienos. Amerikiečiai – Pabradėje, vokiečiai kuriasi Rūdninkuose. Anot ministro, ir sąjungininkai kelia reikalavimą jų ginkluotės atsargas laikyti keliose Lietuvos vietose.
„Tie patys vokiečiai, kurie atvyksta, jie lygiai taip pat kelia poreikius amunicijos sandėliams, ir ta infrastruktūra taip pat yra statoma“, – sakė R. Kaunas.
Dar vienas nustatytas trūkumas – vienos ministerijos kaupia rezervą, kitos ruošia gyventojų gelbėjimo planus, tačiau tarpusavyje nesikalba. Nėra plano, kaip atsargos iš sandėlių pasiektų gyventojus visoje šalyje.
„Nes dabar mes turime rezervą, bet jis niekaip nėra uždėtas ant scenarijų, ant konkrečių algoritmų“, – pabrėžė I. Segalovičienė.
Didžiausios grėsmės Lietuvai – karinės. Tačiau už gynybos planus atsakinga Krašto apsaugos ministerija iki šiol nedalyvauja planuose dėl rezervo naudojimo.
Naujausi komentarai