Interesai

Valstybės politika palanki naftininkams

„Minijos naftos“ bendrovės ketinimą įrengti gręžinį šalia Agluonėnų gyvenvietės ir poilsio zonos prie Agluonos upelio vietos gyventojai sutiko priešiškai. Jie netiki Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto parengtomis naftininkams palankiomis gręžinio poveikio aplinkai įvertinimo ataskaitos išvadomis. Agluonėnų gyventojų iniciatyvinė grupė pateikė per dvidešimt teiginių, kurie ataskaitoje nenagrinėti.

Pagal galiojančią juridinę sistemą minėta ataskaita parengta naftininkų lėšomis. Todėl gyventojai ir mano, kad „kas moka pinigus, tas ir muziką užsako“. Dabartinė sistema yra ydinga, neleidžia įvairiapusiškai įvertinti poveikio aplinkai. Tačiau sistema yra palanki valdžiai. Ji leidžia „nusiplauti“ nuo žmonių rūpesčių, palikti juos vienus kautis su pinigingomis interesų grupėmis.

Agluonėnų gyvenvietė yra pirčių sostinė. Šalia įsikuriantys naftininkai sumažins kaimo turizmo statinių vertę. Arčiausiai būsimojo gręžinio, maždaug už 300 metrų, yra viena gražiausių Agluonėnuose Kęstučio Sinsko kaimo turizmo sodyba. Jis teigė, kad, jei šalia atsirastų naftos gręžinys, pasijustų apgautas rajono valdžios. Klaipėdos rajono taryba patvirtino poilsinę zoną, į kurią K.Sinskas investavo daug pinigų. Sodyboje įrengtas pirties kompleksas, teniso kortai, didžiulis tvenkinys. Gręžimo metu leistinas normas viršysiantis triukšmas, vibracija, smarvė, mano K.Sinskas, išbaidys klientus. Todėl jis nesutiks, kad šalia atsirastų naftos gręžinys.

Agluonėniškiai „Minijos naftą“ vertina kaip agresyvią lietuviškos naftos gavybos bendrovę. Tokią prielaidą jie daro žinodami, kad ši bendrovė bandė “prastumti“ gręžinius Šilutės rajono Kintų gyvenvietėje. Milžiniškomis šios gyvenvietės bendruomenės pastangomis dviejų gręžinių įrengimą šalia Kintų pliažo ir prieplaukos, netoli gyvenvietės, pavyko sustabdyti. Problema iki galo dar neišspręsta. „Minijos nafta“ kreipėsi į teismą.

„Minijos naftos“ bendrovės direktoriaus pavaduotojas Ignas Vaičeliūnas kaip gerą pavyzdį minėjo Prancūzijos vynuogynus, Paryžiaus „Disneilendą“, Versalio rūmus, šalia kurių veikia naftos gręžiniai. Jis priminė, kad bendrovė nuo 2002 metų Agluonėnų mokyklai skyrė 22 tūkst. litų paramą.

Istorikė Silva Pocytė, įvertinusi, kad brangiausias turtas yra sveikata ir švari aplinka, sakė nemananti, kad galima nupirkti žmones. „Minijos nafta“ pateikė duomenis, kad nuo įsikūrimo 1995 m. iki 2003 m. ji valstybei sumokėjo 221 mln. litų mokesčių. Agluonėnų gyventojai mano, kad nauda iš lietuviškos naftos gavybos yra menka. Išgauta nafta išvežama į užsienį, išteklių mokestį valdžia sumažino per pusę, naujų darbo vietų „Minijos nafta“ nekuria, rajono biudžetui 2003 m. iš šios bendrovės teko tik 1,1 mln. litų. I.Vaičeliūnas metė kaltinimą šalies valdžiai, pripažinęs, kad išteklių mokesčio paskirstymo tvarka supriešina naftininkus ir gyventojus. Pinigai „išplaukia“ į Vilnių ir vietos bendruomenių reikmėms jų nekliūva.