Valstybės remiamų studijų paskolų sistema padeda taupyti valstybės lėšas, teigia auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK).

Ji aiškinosi, ar valstybės remiamų paskolų sistema didina aukštojo mokslo prieinamumą ir sudaro sąlygas racionaliai naudoti valstybės lėšas.

Kaip pažymima pranešime, 1998–2013 metais studentai iš valstybės lėšų gaudavo paskolas studijų įmokai sumokėti, o 2003–2009 metais be minėtų paskolų teiktos ir paskolos gyvenimo išlaidoms bei dalinėms studijoms užsienyje. Nuo 2009 metų pasikeitė studijų paskolų finansavimo šaltinis ir valstybės remiamas paskolas pradėjo teikti bankai.

„Pasikeitusios studijų paskolų sąlygos padidino galimybes studentams gauti šias paskolas, tačiau negalime teigti, kad dėl to padidėjo aukštojo mokslo prieinamumas. Audito rezultatai taip pat parodė, kad valstybei šiuo metu efektyvu šias paskolas teikti iš kredito įstaigų lėšų, tačiau turėtų būti užtikrinama, kad būtų vertinama ilgalaikė valstybės išlaidų didėjimo rizika“, – apibendrindama audito rezultatus sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Audito ataskaitoje nurodoma, kad kredito įstaigos suteikė valstybės remiamų paskolų už 125 mln. litų, valstybės remiamų paskolų palūkanoms apmokėti panaudota 2,5 mln. litų, valstybės įsipareigojimams pagal valstybės garantiją ir kitiems įsipareigojimams vykdyti – 0,4 mln. litų valstybės lėšų. Valstybės paskolų valstybės lėšomis 2003–2013 m. suteikta už 173,0 mln. litų.

Atlikus auditą paaiškėjo, kad šiuo metu iš kredito įstaigų lėšų teikiamų valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygos palankesnės nei iš valstybės lėšų iki 2009 metų teiktų valstybės paskolų, nes suteikta galimybė jas imti visiems studentams, be to, paskoloms teikti skiriama daugiau lėšų.

Kita vertus, valstybės remiamų paskolų atidėjimo ir grąžinimo sąlygos studentams yra ne tokios palankios kaip iš valstybės lėšų teiktų paskolų, nes jų grąžinimas prasideda anksčiau, gali būti atidėtas tik esant mažoms pajamoms, o tęsiant studijas toje pačioje ar aukštesnėje studijų pakopoje negalimas grąžinimo atidėjimas.

Audito metu taip pat nustatyta, kad pradėjus teikti valstybės remiamas paskolas iš bankų, sumažėjo Valstybinio studijų fondo ir aukštųjų mokyklų administracinė našta ir valstybės lėšų poreikis, paskolos išduodamos greičiau, todėl valstybei šiuo metu efektyvu šias paskolas teikti tokiu būdu. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija neužtikrina, kad būtų prognozuojamos paskolų grąžinimo tendencijos ilguoju laikotarpiu, todėl tinkamai neįvertinama valstybės išlaidų didėjimo rizika.