Vandalai išlaužė „Kuršių kelio“ stendus

K. Donelaičio gatvėje, prie Vasaros koncertų estrados bei keliose kitose vietose liūdesį kelia sulaužyti, nuniokoti „Kuršių kelio“ informaciniai stendai. Nuolaužos mėtosi pagrioviuose ir dykvietėse, kur savo naktinius šou kėlė chuliganėliai.

„Kuršių kelias“ yra skirtas dviračių turistams. Jis driekiasi 90 kilometrų, eina per trijų savivaldybių teritoriją – Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto ir Palangos – iki pat pasienio. Įrengtos 27 poilsio aikštelės su suoleliais, dviračių stovais, glausta informacija apie šią konkrečią vietą, apie istorinius kuršių gyvenimo faktus. Stendai džiugino puikiu dizainu, lakoniškais tekstais. Daug klaipėdiškių reiškė dėkingumą idėjos autoriams ir įgyvendintojams. Kelias patiko ir užsienio turistams.

Sausis, vasaris – ir vėl pavasaris, pasipils naujos turistų bangos. Ar juos ir pasitiks tušti informacinių stendų rėmai?

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė užtikrino, kad miestas nenusišalins, ieškos lėšų, skelbs konkursus stendams atnaujinti – rūpinsis lygiai taip pat, kaip rūpinasi kitais miesto stendais, nors tai kainuoja mokesčių mokėtojų nemenkus pinigus.

- Vandalų išdaigos baisios: laužo, drasko, verčia, purškia ir teplioja dažais... O jei niekaip kitaip neįveikia, net kulkas į miesto stendus paleidžia. Ir niekas nežino, kaip chuliganus pagauti ir nubausti. Iki naujo turistinio sezono stengsimės atnaujinti visus stendus, „Kuršių kelio“ – taip pat. Tik ar gali kas pasiūlyti patvaresnių, ne taip lengvai įveikiamų medžiagų šiems statiniams? Nesinorėtų po kelių mėnesių vėl iš naujo perdaryti,- kalbėjo Irena Šakalienė.

„Kuršių kelio“ įrengimo projektą koordinavo Pajūrio regioninio parko rekreacijos vyr. vadybininkas Egidijus Jurkus. Paklausėme jo nuomonės, ką reikėtų daryti, kad puiki idėja ir atliktas darbas nevarytų į neviltį.

- Minčių visokių kyla. Gal kai kurios aikštelės įrengtos netinkamoje vietoje, nepasvėrus iki galo, kiek čia gali būti agresijos. Stendas K. Donelaičio gatvėje, prie Menų fakulteto, jau po kelių dienų buvo apipurkštas dažais, paskui aprašinėtas, o po kelių mėnesių jo visai neliko. Jeigu čia tiek agresyvumo, vadinasi, aikštelę (ir stendą) reikėjo įrengti nuošaliau arba visai nerengti. Bet kol nepastatysi – nežinosi. Kai šį kelią planavome, aikšteles įrenginėjome, tarėmės su visomis savivaldybėmis dėl tolimesnės jų priežiūros. Visos stengiasi, ypač gargždiškiai: aikšteles valo, deda maišus šiukšlėms, surenka. Palangai pasisekė, kad aikštelės ir stendai nesiekia centro, įrengti nuošaliau. Blogiausia padėtis Klaipėdos mieste. Bet tikimės savivaldybės paramos. Puikiai sutariame ir su Klaipėdos girininkija, kuri taip pat padeda mums. „Kuršių kelio“ projektas kainavo 15 ar 20 tūkstančių litų – nuo idėjos iki projektavimo ir įrengimo. Tačiau tolesnei priežiūrai neskiriama nė cento. Visada tenka ieškoti, prašyti, įtikinėti. Malonu, kad savivaldybės nenusišalina, kad padeda ir gamtosaugininkai, miškininkai. Bendromis pastangomis „Kuršių kelias“ neturėtų nunykti. Iš tiesų būtų gaila,- sakė Pajūrio regioninio parko rekreacijos vyr. vadybininkas Egidijus Jurkus.