Vėluoja keleivių terminalas

Keleivių terminalas uoste turėjo būti pastatytas dar XX amžiuje, nes buvo įtrauktas į uosto plėtros planus iki 2000 metų.

Dabar apsispręsta statyti ne vien keleivių, bet kartu ir krovinių terminalą. Geriausiu atveju jis šalia II Smiltynės perkėlos bus pradėtas statyti tik 2008 metais. Klaipėdos uoste beveik nėra objekto, kurio statyba neprasidėtų kelerius metus vėluodama.

Iš tiesų keleivių ir krovinių terminalo statybos pradžia priklausys nuo to, ar tam bus skirta Europos Sąjungos pinigų. Vilties, kad taip ir bus, yra nes ES skatina vadinamąją trumpųjų nuotolių, arba keltų, laivybą.

Keleivių ir krovinių terminalo krantinėms su pirsu įrengti reikės apie 70 milijonų litų. Tai būtų Uosto direkcijos dalis, kurią iš dalies ir numatoma dengti ES fondų lėšomis. Dar tiek pat į automobilių sukaupimo aikštelių ir modernios keleivių laukimo salės statybą pinigų turėtų įdėti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bendrovės savininkas koncernas „Achemos grupė“.

Terminalas pirmiausia būtų pritaikytas priimti laivus iš kitų ES šalių, daugiausiai iš Vokietijos ir Švedijos. Jis iš dalies dubliuotų dabartinės Tarptautinės jūrų perkėlos funkcijas.

Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinis direktorius Benediktas Petrauskas teigė, kad pastačius naują terminalą į jį iš Tarptautinės jūrų perkėlos būtų perkeltos kai kurios keltų linijos.

Manoma, kad atsirastų ir naujų keltų linijų. Realiausiai vertinama linija iš Klaipėdos į Stokholmą.

Kol kas neatliktas išsamesnis Baltijos jūros keltų laivybos rinkos tyrimas. Jį numatoma atlikti rengiant terminalo statybos projektinius dokumentus.

Jau pradėtas daryti būsimojo terminalo detalusis planas. Naujasis terminalas užims beveik 20 hektarų teritoriją tarp uosto akvatorijos, Varnėnų, Minijos ir Merkio gatvių. Dabar Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bendrovės teritorija užima 6,3 hektaro.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas rengia studiją, kuri turėtų atsakyti į klausimą, kaip dėl naujo terminalo suintensyvės eismas Baltijos prospektu. Į terminalą važiuos labai daug automobilių, taip pat ir krovininių sunkvežimių. Gali būti, kad prieš pradedant naudoti naują terminalą teks pertvarkyti Jakų žiedą ir kitas žiedines Baltijos prospekto sankryžas.

Be keleivių ir krovinių terminalo veiklos, bendrovė ir ateityje ketina rinkti iš uosto ir apdoroti panaudotus tepaluotus vandenis bei minimaliai krauti skystus produktus.