„Krašto apsaugos ministerija užsakytų ir apmokėtų nepriklausomų turto vertintojų paslaugas, kurie įvertintų kiekvieno paimamo nekilnojamojo turto ir verslo rinkos vertę. Gavusi turto vertinimo ataskaitas, ministerija kreiptųsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nekilnojamojo turto paėmimo aktų surašymo. Turto savininkai būtų informuojami ir turėtų 30 dienų pasirašyti šiuos aktus. Jei savininkas nesutiktų su kompensacijos dydžiu, ministerija kreiptųsi į teismą dėl akto teisėtumo patvirtinimo. Kompensacijos būtų mokamos pagal nepriklausomų vertintojų ataskaitose nurodytus dydžius“, – BNS perduotame komentare teigė viceministras.
B. Bieliauskas pabrėžė, kad kompensacijos apimtų ne tik žemės rinkos vertę, bet ir visus kitus nuostolius.
„Pastatų, sodinių, želdinių, negauto derliaus vertę, ūkinės komercinės veiklos nutraukimo ar apribojimo nuostolius bei iškėlimo išlaidas. Gyvenamųjų namų atveju vertinimas būtų atliekamas bent dviem metodais, o savininkui būtų atlyginama didesnė vertė“, – aiškino jis.
Viceministras pažymėjo, kad nors vietiniams medžiotojams kompensacijos nenumatytos, tačiau jie ir toliau galėtų medžioti įsteigto poligono teritorijoje gyvūnų populiacijos kontrolės tikslais.
Projektui besipriešinantys seniūnijos gyventojai yra inicijavę ir peticiją, ją pasirašė apie 2 tūkst. gyventojų. Vietiniai baiminasi, kad bus iškelti iš savo gyvenamųjų vietų ir ragina stabdyti poligono projektą.
Be kita ko, laišką išplatinusi bendruomenė teigia, kad valdžios institucijos ignoruoja vietinių gyventojų interesus ir su jais nediskutuoja.
„Susidaro įspūdis, kad viskas nuspręsta mums už nugarų, o paprastų žmonių likimas niekam nerūpi. Poligono statyba kelia grėsmę ne tik unikaliai regiono gamtai, bet ir pamatinei žmonių teisei gyventi savo žemėje. Tai ne pirmas toks atvejis Lietuvoje – matome, su kokiais sunkumais susidūrė Rūdninkų ir Pabradės apylinkių gyventojai vykdant poligonų plėtrą. „Nacionalinis saugumas“ kaskart iškeliamas aukščiau už konkrečių žmonių gyvenimus“, – rašo bendruomenė.
BNS žiniomis, pirmasis susitikimas su Kapčiamiesčio gyventojais dėl poligono vyks gruodžio 22 dieną, jame dalyvaus Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė ir Kapčiamiesčio seniūnas Virginijus Golikas.
Kaip skelbė BNS, premjerė Inga Ruginienė šią savaitę pranešė, jog taip pat būtų pasirengusi vykti į Kapčiamiestį kalbėtis su vietiniais.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas žadėjo tai padaryti sausį.
„Dialogas visą laiką nėra lengvas, bet jis privalo būti. Mes tą dialogą užtikrinsime, kalbėsimės, girdėsime. Mes jau dabar girdime, kokius poreikius savivaldybės turi. Prieš paskelbiant sprendimą, kad reikia pradėti kalbėtis su bendruomenėmis, mes jau esame padarę namų darbus, kad ne apie pažadus kalbėtume, o apie faktines galimybes tuos pažadus išpildyti“, – BNS sakė ministras.
Jis pridūrė, kad Lazdijų rajone yra numatytos galimybės atlikti infrastruktūros darbus, gerinti sveikatos paslaugas, įgyvendinti investicinius projektus.
Ministras pabrėžė, kad poligono steigimas sustiprins Suvalkų koridorių.
„Koridorius visą laiką buvo kritinė vieta, su poligonu mes mažiname tą grėsmę. (...) Tai strateginė vieta. Suprantame gyventojų lūkesčius, bet reikia galvoti apie Lietuvos saugumą“, – nurodė R. Kaunas.
Kapčiamiesčio poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, ten šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė. Kaip BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija (KAM), preliminariai minėti privatūs sklypai bendrai vertinami maždaug 40 milijonų eurų, tačiau tikroji jų kaina paaiškės atlikus individualų vertinimą.
Poligono teritorija apima 11 kaimų: Menciškės, Stalų, Gryckavo, Žmirklių, Pertako, Volskų, Sirgūškės, Macevičių, Norkūnų, Paliepio ir Vainiūnų.
Iki 2030 metų už maždaug pusantro šimto milijonų eurų žadamo įkurti poligono teritorijoje šiuo metu gyvena apie 40 žmonių, teritorijoje yra 99 sodybos.
Planuojamo poligono teritorija – itin miškinga, kai kuriose vietose kalvota ir pelkėta. Per būsimą poligoną teka Baltosios Ančios upė, kuri poligono teritorijoje yra užtvenkta, veikia mažoji hidroelektrinė. Teritorija taip pat driekiasi palei Baltarusijos sieną.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos ir kariniai mokymai, vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių, didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie penkis kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje siekiant sukurti nacionalinę diviziją, daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.
Vokietija žada Lietuvoje iki 2027 metų dislokuoti kelių tūkstančių karių brigadą.
(be temos)