Neperšaunama liemenė, mėlynas šalmas ir jokio ginklo. Karinio stebėtojo duonos pilietinio karo draskomoje Sirijoje ragavo Lietuvos majoras Andrius Smilga.

Nuo pavojaus nepabėgsi

Konfliktas liepsnoja visa jėga, darbuojasi sunkioji technika – artilerija, minosvaidžiai, sunkieji kulkosvaidžiai.

"Nuo to niekur nepabėgsi", – tarė iš misijos Sirijoje grįžęs karininkas, vakar per spaudos konferenciją Vilniuje žurnalistų paklaustas, ar buvo atsidūręs pavojingose situacijose.

Per vieną mėnesį buvo apšaudyta arba kitaip sugadinta 15 Jungtinių Tautų (JT) automobilių. Laimei, nė vienas iš 300 šios tarptautinės organizacijos stebėtojų nenukentėjo.

Stebėtojai gyveno vienu saugiausių laikomame viešbutyje, kurį saugojo vietos valdžios pajėgos. Bet ir virš jo skraidė sviediniai bei minos, o sprogimai griaudėjo vos už kelių šimtų metrų.

"Išvažiuodamas patruliuoti nežinai, kas tavęs laukia. Net jeigu būdavo pasiektas abipusis susitarimas, kad nebus kovinių veiksmų, bet, – galbūt tai lemia karštas arabų charakteris, – vis vien kažkas pradeda šaudyti. Ir tu atsirandi kovos lauke, ir turi išgyventi", – pasakojo A.Smilga.

Gyvenimas tęsiasi

Bet netgi karo realybė turi dvi puses. Nors konfliktas tęsiasi jau pusantrų metų, gyvenimas nesustoja.

"Chimsas apšaudomas nuo praėjusių metų lapkričio, bet žmonės jau priprato prie to. Vykdamas į patruliavimo misijas susiduri su tokiais vaizdais: vienoje gatvėje vyksta apšaudymas, ir Sirijos kariuomenės pajėgos mūsų ten neįleidžia, o kitoje gatvėje vyksta prekyba, vyksta gyvenimas. Nes žmonėms reikia valgyti, reikia gyventi", – pasakojo A.Smilga.

Gyventojai patys stengiasi apsisaugoti – rajonus, kur veikia snaiperiai, užtveria aukštomis blokinėmis sienomis.

Kai kurie viešbučiai, kad ir apšaudyti iš automatinių ginklų, vis tiek dirba. Nors dabar atostogos, veikia ir Chimso universitetas, į kurį studijuoti jaunuoliai važiuoja iš visos Sirijos.

"Vaikai yra geriausias taikos simbolis. Jeigu atvyksti į rajoną ir matai, kad vaikai žaidžia, reiškia, šitame rajone viskas gerai. O vaikai net nesupranta, kas yra karas. Jie žaidžia su plastikiniais pistoletais ir automatais, nes tokia jau yra realybė aplink juos. Būdavo, kad jie atnešdavo amunicijos, kažkokių minų detalių, tuščių tūtelių, – pasakojo A.Smilga. – Taigi galiu pasakyti, kad žmonės gyvena. Jie gyvena netgi tuose rajonuose, kurie yra apšaudomi, ir iš jų neišeina. Kiek girdėjau, žmonės gyvena net vonios kambariuose, kad tik nepaliktų savo namų."

Trečios jėgos nepadės

Majoras A.Smilga JT tarptautinėje stebėjimo misijoje Sirijoje dalyvavo nuo birželio vidurio ir namo grįžo rugpjūčio 23 d., JT Saugumo Tarybai nusprendus nebepratęsti šios misijos mandato dėl didėjančio smurto pavojaus.

Be patruliavimo, lietuvis su tarnybos draugais iš dar 20-ies šalių nuo Chimso viešbučio stogo stebėjo padėtį ir vertino ugnies intensyvumą. Karo stebėtojai taip pat talkino žmogaus teisių organizacijoms, rinko informaciją apie reikiamą humanitarinę pagalbą, kaip ginkluotės žinovai padėjo tirti žmogžudystes.

Tiek taikūs gyventojai, tiek abi konflikto pusės į JT stebėtojus žiūrėjo teigiamai, nes jie atliko ir tarpininkautojų vaidmenį.

"Pavyzdžiui, nutrūkus ryšio priemonėms arba kokiems nors kabeliams, Chimso miesto gubernatorius skambindavo mūsų sektoriaus vadui ir prašydavo suderinti su opozicijos atstovais klausimą, ar darbuotojai galėtų atvykti bei pašalinti gedimus. Lygiai taip pat opozicijos lyderiai susisiekdavo su mumis ir prašydavo organizuoti susitikimus bei spręsti įvairius pagalbos klausimus", – pasakojo A.Smilga.

Susilaikęs nuo politinių vertinimų karininkas pripažino, kad Sirijos gyventojai labai susiskaldę: vieni palaiko prezidentą Basharą al Assadą, kiti, galbūt nukentėję nuo jo režimo, deda viltis į sukilėlius.

"Aš galiu tiktai tiek pasakyti, – čia mano asmeninė nuomonė, – kad Sirijos žmonės patys turi išspręsti tą klausimą, patys išspręsti tą problemą. Mano manymu, jokios trečios jėgos nepadės", – reziumavo A.Smilga.