„Tai greičiausiai nutraukimas po vandeniu. Tą pažeidimą nustatys tada, kai atvažiuos inžinieriai. Kaip žinia, regione buvo daugiau incidentų prieš tai – Estijoje keletas kabelių yra pažeista. Nesiečiau tų dalykų – tai yra daugiau susiję greičiausiai su audromis, su gamtinėmis aplinkybėmis. Bet kadangi kabelis priklauso tai pačiai kompanijai privačiai – „Arelion“, tai pirmiausia turbūt tvarkys tą kabelį, kuris pirmiau nutrauktas. Šitas, kuris įtakoja mūsų veiklą, (jame – BNS) bus atlikti darbai šiek tiek vėliau“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Vitkauskas.
Kaip skelbia Latvijos naujienų agentūra LETA, Liepoją ir Šventąją Lietuvoje jungiantis kabelis veikia nuo 1995-ųjų, jį valdo Švedijos telekomunikacijų operatorė „Arelion“. Įmonei priklauso ir Šventąją su Švedijos Gotlando sala jungiantis kabelis, kuris buvo pažeistas pernai pavasarį.
Anot NKVC vyriausiojo patarėjo Dariaus Butos, pažeistas kabelis per kitas linijas sujungtas su Švedija.
V. Vitkausko teigimu, Latvijos tarnybos atlieka tyrimą, ar už kabelio pažeidimą atsakingas neįvardijamas laivas, šiuo metu esantis Liepojos uoste.
Portalas delfi.lv skelbia, kad Latvijos policijos turima informacija nerodo ryšio tarp laivo ir optinio kabelio pažeidimo. Anot portalo, pareigūnai patikrino laivą ir inkarą, apžiūrėjo techninę įrangą bei apklausė keletą asmenų, o tyrimas tęsiamas.
V. Vitkauskas teigė, kad laivas veikiausiai nepriklauso nė vienai Europos Sąjungos šalių, ir pabrėžė, kad apie tyrimą turėtų komunikuoti Latvijos tarnybos.
„Ne Europos Sąjungos šaliai greičiausiai (laivas priklauso – BNS). Bet kadangi tyrimas vyksta, mes nenorim pakenkti Latvijos kolegoms ir visa ta komunikacija apie tyrimą turėtų būtent kilti iš Latvijos“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Kaip rašė BNS, pirmasis kabelio pažeidimą praėjusį penktadienį fiksavo Lietuvos NKVC. Jo vadovas anksčiau teigė, kad kabelis yra vienas Lietuvos ir Latvijos kritinės infrastruktūros elementų, kuriuo užtikrinamas vartotojų susisiekimas internetu su Skandinavijos valstybėmis, tačiau vartotojams įvykis trikdžių nesukels.
Lietuvos telekomunikacijų bendrovės „Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis pirmadienį BNS teigė, kad nors įmonė ir naudojasi kabeliu, paslaugoms „jokios įtakos nėra“: „Viskas veikia.“
Naujųjų metų išvakarėse taip pat buvo pažeistas povandeninis kabelis tarp Suomijos ir Estijos „Elisa“. Suomijos policija sulaikė laivą „Fitburg“, plaukiantį iš Sankt Peterburgo Rusijoje į Haifą Izraelyje, ir jo 14 įgulos narių įtarusi, kad laivo inkaras Suomijos įlankoje apgadino povandeninį telekomunikacijų kabelį.
Maždaug prieš metus po įtariamų diversijų, kai buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai, NATO pradėjo Baltijos jūros stebėsenos misiją „Baltijos sargas“ („Baltic Sentry“).
Ekspertų ir politikų teigimu, incidentai yra Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.
Ministras: Baltijos šalys turi daugiau bendradarbiauti
Paskelbus, kad optinis kabelis Baltijos jūroje tarp Lietuvos ir Latvijos netoli Liepojos uosto sekmadienį tikriausiai buvo nutrauktas, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad atliekamas tyrimas parodys, ar incidentas tyčinis, tačiau Baltijos šalys turi daugiau bendradarbiauti siekiant apsaugoti kritinę infrastruktūrą.
„Jeigu tai yra kitos valstybės veikimas, jeigu tai yra tyčia, žinoma, kad atsakomybė turi būti ne vien tik tokiu atveju finansinė padaryta turtui, bet taip pat ir politinė. Bet akivaizdu, kad Baltijos valstybės turi daugiau bendradarbiauti kalbant apie kritinės infrastruktūros saugumą“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.
„Ramiai gauname atsakymus. Visada pasakome, koks labai tikėtina buvo veikimas, ar tai buvo prieš mus, ar tai buvo netyčinis veikimas, nes esame turėję ir žvejybinių tralerių, traukiančių kabelius, ko tik mes čia nematėme toje Baltijos jūroje“, – pridūrė K. Budrys.
Lietuvos diplomatijos vadovas akcentavo, kad norint sužinoti incidento priežastis, reikia palaukti tyrimo išvadų.
„Žinome, kad tyrimo veiksmus atlieka Latvijos institucijos, Latvijos pusėje. Tai tikimės, kad turėsime daugiau aiškumo. (...) Po metų pertraukos incidentai vėl pradėjo kartotis Baltijos jūroje. Praeitą savaitę turėjome incidentą tarp Suomijos ir Estijos, dabar turime su kabeliu prie Latvijos krantų ir tai mums primena, kad namų darbai nėra baigti“, – sakė jis.
Pasak ministro, Baltijos šalys turi dirbti ir analizuoti, ką galima daryti „laivų, kurie yra įtariami pažeidę kritinę infrastruktūrą, atžvilgiu“.
„Lietuva laikosi pozicijos, kad pakrantės valstybės, kurių turtas ten yra arba kurios priklauso nuo to turto eksploatavimo, tai kalba apie kabelius, vamzdynus, jos turi turėti teises veikti tokių laivų, kurie įtariami padarė pažeidimą, atžvilgiu, nes galų gale kažkas tai turi kompensuoti žalą, turime išsiaiškinti ketinimus, motyvus“, – sakė K. Budrys.
(be temos)