Specialioji Seimo komisija siūlo parlamente pradėti apkaltas opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui.
9 prieš 3
Tai numato konservatoriaus Kęstučio Masiulio vadovaujamos komisijos išvados, patvirtintos trečiadienio pavakarę.
Už siūlymą pradėti apkaltas balsavo 9 komisijos nariai, prieš buvo 3. K.Masiulis nenurodė, kurie komisijos nariai buvo prieš apkaltą, tvirtindamas, kad vyko uždari posėdžiai. Tačiau komisijos vadovas teigė neturįs informacijos, kad kurie nors komisijos nariai rengtų atskirąją nuomonę.
Komisija konstatuoja, kad A.Sacharukas ir L.Karalius galbūt sulaužė duotą priesaiką ir pažeidė Konstituciją. Dėl to Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis nustatytų, ar tikrai būta priesaikos sulaužymo ir Konstitucijos pažeidimo fakto.
Jeigu toks faktas būtų nustatytas, apkalta grįžtų į Seimą, kuris galės 85 balsais panaikinti šių parlamentarų mandatus.
Dalies įtarimų užteko
Apkaltą dviem Seimo nariams inicijavo apie pusšimtį parlamentarų, tačiau pagrindiniais iniciatoriais laikomi Tautos prisikėlimo partijos frakcijos nariai. Anksčiau L.Karalius ir A.Sacharukas priklausė šiai partijai, tačiau jų keliai išsiskyrė, kai parlamente skilo partijos frakcija, o atskilėliai sukūrė iš pradžių "Vienos Lietuvos", vėliau – Krikščionių partijos frakciją.
L.Karaliui procesas pradėtas dėl to, kad jis visą mėnesį keliavo po Pietryčių Aziją ir nedalyvavo plenariniuose bei komitetų posėdžiuose, o A.Sacharukas daug kartų sąmoningai balsavo L.Karaliaus kortele.
Komisija nenustatė, kad šie abu Seimo nariai būtų susitarę nuslėpti po Pietryčių Aziją keliaujančio L.Karaliaus nedalyvavimą posėdžiuose ir iš anksto suplanavę, jog už L.Karalių jo kortele balsuos partijos kolega A.Sacharukas. Tokią išvadą apkaltos komisija padarė įvertinusi surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes. "Surinkti ir įvertinti įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad A.Sacharukas ir kitas Seimo narys L.Karalius turėjo išankstinį susitarimą dėl balsavimo, siekdami pridengti L.Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir taip neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas", – rašoma komisijos išvadose.
"Tokių įtarimų mes turėjome, bet faktinėmis aplinkybėmis mes to nenustatėme", – sakė K.Masiulis.
Išvadose teigiama, kad A.Sacharuko veiksmuose "yra subjektyvieji galbūt nusikalstamų veikų požymiai, nes A.Sacharukas žinojo Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdė, sąmoningai balsavo L.Karaliaus kortele ir sąmoningai numatė padarinius, kurių jis siekė – L.Karaliaus užregistravimą Seimo posėdyje ir pasisavintą L.Karaliaus valios išreiškimą balsuojant".
"Komisijos nuomone, dalis įtarimų yra pagrįsti ir rimti, todėl Seimo nariams A.Sacharukui ir L.Karaliui yra pagrindas pradėti apkaltos procesą", – rašoma išvadose.
Kreipiasi į prokurorus
Komisija aiškinosi ir tai, ar A.Sacharukas nemelavo viešai teigdamas, jog už Seimo narį L.Karalių balsavo bandydamas balsavimo sistemos galimybes. Remiantis A.Sacharuko aiškinimais, jis buvo informuotas, kad balsuoti ne iš savo vietos plenarinių posėdžių salėje neįmanoma, bet pabandęs tai padaryti įsitikino, jog sistema balsavimą ne iš savo vietos leidžia.
Apkaltos komisija nustatė, kad A.Sacharukas balsuodamas už kolegą L.Karalių, kai šis tuo metu keliavo po Pietryčių Aziją, žinojo, jog balsuoti ne iš savo vietos galima, nes nuo 2009 m. liepos iki šių metų sausio ne iš savo vietos, bet už save, balsavo 55 kartus.
Išvadose, be kita ko, rašoma, jog apkaltos komisija "mato pagrindą inicijuoti tyrimą, ar Seimo narys A.Sacharukas padarė Baudžiamojo kodekso 300 ir 302 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas ir todėl kreipiasi į Generalinę prokuratūrą dėl teikime nurodytų A.Sacharuko veiksmų tyrimo".
Priklausys nuo Konstitucinio Teismo
Apkalta Seimo nariui gali būti inicijuota ne mažiau nei 36 parlamentarų. Parlamentas šiam tikslui sudaro specialią tyrimo komisiją, kuri sprendžia, tikslinga pradėti apkaltos procesą ar ne, bet vėliau komisijos išvadas turi patvirtinti visas parlamentas.
Jeigu Seimas nusprendžia, kad pradėti apkaltos procesą pagrindas yra, tuomet balsų dauguma kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kuris sprendžia, ar konkretūs asmens veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Konstituciniam Teismui nutarus, kad Seimo nario veiksmai prieštarauja Konstitucijai arba jis sulaužė priesaiką, procesas toliau tęsiamas parlamente. Seimo narys gali būti šalinamas iš pareigų, jeigu tam slapta balsuojant pritaria ne mažiau nei 85 parlamentarai.
Per visą Seimo istoriją apkaltos procedūra surengta tik vienam Seimo nariui Audriui Butkevičiui, kuris 1997 m. buvo apkaltintas pasikėsinimu sukčiauti ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. 1999 m. A.Butkevičiui surengta apkalta buvo nesėkminga, jis liko parlamentaru.
Apkaltos procedūra 2004 m. yra pavykusi tik prezidentui Rolandui Paksui.
Naujausi komentarai