Informacinė visuomenė

Virtualios knygos tampa realybe

Ar virtuali knyga užgoš tradicinę? Ar ilgai dar gyvuos dabartinės bibliotekos? O gal tradicinė ir elektroninė knyga gali gyvuoti lygiagrečiai? - į tokius klausimus bandė atsakyti rašytojai ir bibliotekininkai renginyje “Virtuali ir tradicinė knyga”. Diskusija, vykusi Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos “Pempininkų” filiale, pratęsė renginių ciklą lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečiui paminėti.

Gegužės pabaigoje “Pempininkų” bibliotekos darbuotojos sumanė paeksperimentuoti - pasikviesti rašytoją, kuris kartu su skaitytojais kurtų virtualią knygą. Šie galėtų patys pakreipti kūrinio siužetą sau tinkama linkme. „Mano nuomone, kiekvienas laikmetis diktuoja savo taisykles, kurių mes negalime nepaisyti. Virtuali knyga yra šių laikų produktas ir tiesiog būtų juokinga pasisakyti prieš ir teigti, kad tai yra nesąmonė“, - sakė viena sumanymo autorių Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Eugenija Koveckienė.

Nuspręsta, kad virtualios knygos „laboratorijai“ labiausiai tinka detektyvo žanro kūrinys, todėl dalyvauti projekte pasiūlyta Raidui Dubrei (šiuo pseudonimu pasirašo Juozas Šikšnelis rašydamas detektyvinius romanus, - aut. past.). Renginyje dalyvavęs Juozas Šikšnelis apgailestavo, kad neatvyko pats Raidas Dubrė, dabar besiilsintis Laugalių senelių prieglaudoje. Virtualų detektyvinį romaną “Kartą pasienyje”, menantį XIX amžių, kūrė penki autoriai - R. Dubrė ir keturi “Pempininkų” bibliotekos jaunimo skyriaus skaitytojai. „Mes norėjom, kad knygnešystės laikotarpis būtų gyvas, o atgaivinti jį galime perteikdami tą informaciją jaunajai kartai“, - pasakojo E. Koveckienė. Pirmąjį savo virtualų kūrinį (išsaugotą bibliotekos internete adresu http://www.biblioteka.lt/kalba/Is.htm) rašytojas J. Šikšnelis pavadino mažu žingsneliu skaitmeninės bibliotekos link. Jau kelerius metus knygas rašantis kompiuteriu J. Šikšnelis paradoksu vadino tai, kad virtualus romanas “Kartą pasienyje” turi rankraštį. „Na, iš kur Raidas Dubrė būdamas pensionate gaus kompiuterį?“ - klausė J. Šikšnelis.

Rašytojas Rimantas Černiauskas, nepripažįstantis modernių technologijų, oponavo savo kolegai sakydamas, kad tradicinės knygos niekada neatstos virtuali. „Virtualu – fiziškai nerealizuota. Vadinasi, šia sąvoka galima pavadinti visas grožines knygas - juk jos taip pat fiziškai nerealizuotos“, - svarstė R. Černiauskas. Rašytojas su pasitenkinimu prisiminė ką tik išleistos knygos kvapą ir malonumą skaityti lovoje. „Negi dabar monitorių tarp kojų kiši“, - juokėsi jis. Anot rašytojo, kartu su virtualios knygos atsiradimu, nyks grafologijos mokslas. „Rašytojai sako, kad ranka protingesnė už galvą. Kai kyla įkvėpimas, plunksnos imiesi net naktį. Negi dabar bėgsi prie kompiuterio ir lauksi, kol jis įsijungs“, - klausė Rimantas Černiauskas. Didžiausia nuoskauda tiek jis, tiek J. Šikšnelis vadina keletą kūrinių, „nulėkusių į virtualią bedugnę“. Kompiuterio „prarytų“ rašytojų darbų neprikėlė net specialistai.