VISOS ŠALIES SAVIVALDYBĖS TURI PASIRUOŠTI IZOLIAVIMO PATALPAS

Eilėje spietėsi žmonės

Penktadienio vakarą prie minėtos užkandinės Kovo 11-osios gatvėje stabtelėjęs vyras pasigedo nustatytų rekomendacijų per karantiną laikymosi, kur turėtų būti paisoma bent vieno metro atstumo nuo vieno iki kito žmogaus stovėjimo vietos.

Pasak jo, „Liuks kebabų“ klientai po atviru dangumi būriavosi įprastai lūkuriuodami eilėje, nes laikytis rekomenduojamo nuotolio esą prie užkandinės nėra sąlygų.

„Žinote, kai būna sugraduotas atstumas kas metrą? Tai ten tokios gradacijos nėra – visi žmonės stovi krūvoje. Yra vos vienas langelis, prie kurio priimami užsakymai ir atiduodami. Aptarnaujančio personalo merginos, išlindusios per langelį, garsiai rėkia užsakymo atsiėmimo numerius. Jeigu klientai sustotų į eilę kaip rekomenduojama – maždaug kas metrą – stovintys toliau nieko negirdėtų“, – rėžė kaunietis.

Vyras pabrėžė, kad „Liuks kebabuose“ vadovaujamasi netinkamu verslo modeliu – čia aptarnaujančiam personalui reikėtų skelbti informaciją klientams per garsiakalbį arba pakabinti švieslentę ar televizorių, kur matytųsi visa tai, kas aktualu, – meniu bei žybsėtų atsiėmimo numerių eiliškumas.

Kepėjas be apsauginės kaukės ir pirštinių

„Man labiausiai patiko šašlyko kepėjas, atrodo, kad jam nereikia nei apsauginės kaukės, nei pirštinių. Atėjo, pavartė, nunešė... Neteigiu, kad jis visą laiką jų nedėvi, bet penktadienį, tuo momentu, kai mačiau, jis dirbo be medicininių apsaugos priemonių. Dar kartą pasikartosiu, verslo modelis toks, koks jis yra dabar, negali veikti. Apie tai sakėme ir padavėjai, tačiau išgirdome tik: „O ką daryti? Dirbame, kaip išeina“, – pasakojo pašnekovas.

Kaunietis neslėpė nuostabos – šiuo metu, kai kone visos maitinimo įstaigos dėl karantino patiria nuostolius, nes buvo priverstos užsidaryti, „Liuks kababai“ dirba pilnu tempu tarsi situacija šalyje būtų įprasta – jokio karantino, ir, negana to, nepriima atsakingų sprendimų, kurie apsaugotų klientus nuo galimos koronaviruso rizikos.

„Ten vienu metu laukia iki dvidešimt žmonių. Jei jie sustotų kas metrą kaip rekomenduojama, minia nusidriektų per visą automobilių stovėjimo aikštelę, kur juda transportas. O dabar visi susispraudę – vienas paduoda pinigus, kitas laukia atsiimti užsakymo, trečias skaito meniu, nes jis lauke. Į kurią pusę klientams reikėtų rikiuotis?“ – kritikos negailėjo ir plika akimi matomus trūkumus dar kartą pakartojo vyras.

Savininkė: didelių srautų nėra

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams susisiekus su „Liuks kebabų“ savininke Jolita Linauske ir nupasakojus kauniečio pamatytą situaciją prie užkandinės  Kovo 11-osios gatvėje penktadienio vakarą, pašnekovė teigė, kad toks vaizdas, kai žmonės stovi vientisoje eilėje, dabar šioje vietoje esą neišvystamas dažnai, nes užsakymai registruojami telefonu. Maisto atvažiuojama pasiimti arba jis išvežiojamas į namus. Pasak jos, penktadienis veikiausiai buvo vienas iš nedaugelio tokių dienų.

„Viena banga suėjo tų, kurie užsisakė telefonu, o kai kurie galbūt užsuko, nes išėjo pasivaikščioti į miestą. Galbūt tokia klientų eilė stoviniavo dvi ar penkias minutes – ne ilgiau.  Tokių srautų pas mus jau nebėra, mes jų  galbūt net pasiilgstame. Klientams esame pakabinę informaciją, kurioje prašome laikytis  atstumo. Jeigu vienu metu atvažiuoja atsiimti užsakymų daugiau žmonių, mes paprašome palaukti automobiliuose ir ateiti atsiimti tada, kai maistas jau būna padarytas, arba vienas kitą gerbiant pasitraukti nuošaliau“, – tikino pašnekovė.

Darbuotojams visos būtinos priemonės?

Pasiteiravus ar per karantiną visi užkandinės darbuotojai yra aprūpinti medicininėmis apsaugos priemonėmis – kaukėmis ir pirštinėmis bei užsiminus, kad kaunietis pastebėjo lauke besisukiojantį kepėją be kaukės ir pirštinių, moteris tvirtino, kad darbuotojams pastarosios priemonės yra suteiktos. 

„Pas mus darbuotojai nedirba be pirštinių. Gal tas darbuotojas nusiėmė. Mes juk nestovime šalia visą laiką. Aš pasidomėsiu, kaip yra. Gal ten buvo visai ne mūsų kepėjas, o šiaip koks žmogus iš gatvės. Mūsų darbuotojai patys bijo užsikrėsti virusu, todėl klientų prašo neduoti pinigų į rankas, o padėti į lėkštutę, kuri dezinfekuojama po kiekvieno kliento“, – teigė J. Linauskė.

Paklausta, jei karantinas šalyje užsitęstų, ar planuojami kokie nors pakeitimai, pavyzdžiui, garsiakalbis ar ekranas, kuriame matytųsi užsakymų numeriai, „Liuks kebabų“ savininkė tvirtino, kad šiuo metu užkandinėje prie „Girstučio“ kaip ir kitose jau įrengtas televizorius, montuojama speciali programa, kuri leis klientams matyti užsakymų numerius panašiai kaip banko skyriuose.

„Aprūpinimas tęsiasi. Dar vienas reisas iš Kinijos į Kauną ką tik nusileido. Daugiau kaip 2 tūkstančiai dėžių, kuriose – vienkartinė medicininė apranga ir vienkartinės chirurginės kaukės“, – šeštadienį feisbuke paskelbė S. Skvernelis.

Vyriausybė iš Kinijos yra užsakiusi 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. veido kaukių, 1,8 mln. vienkartinių kepuraičių, 0,8 mln. apsauginių akinių, 1,8 mln. vienkartinių chalatų, per 1 mln. apsauginių kombinezonų su gobtuvu, 15 mln. vienkartinių pirštinių, 3,6 mln. antbačių. Šioms priemonėms pirkti skirta 24 mln. eurų.

Penktadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino, kad dalis paėjusią savaitę iš Kinijos gautų respiratorių buvo netinkami, tačiau vietoje jų bus nemokamai pristatyti geri.

Iš Kinijos praėjusį šeštadienį atskraidintus respiratorius patikrinę Kauno technologijos universiteto mokslininkai nustatė, kad jie nepakankamai gerai priglunda ir veidas lieka nevisiškai uždengtas, todėl „galima tarša“ gali patekti per nesandarias vietas.

A. Veryga sakė, kad šie respiratoriai galės būti naudojami kaip žemesnio lygio apsauga, t. y. medicininės kaukės.

Taip pat šeštadienį Lietuvą pasiekė pirmoji geležinkeliu iš Kinijos atvykusi apsaugos priemonių siunta medikams.

Vienu konteineriu atvežta 300 tūkst. medicininių kaukių, o krovinys Lietuvą pasiekė per 9 paras nuo sąstato išvykimo iš Kinijos, skelbia krovinio atgabenimu rūpinęsi „Lietuvos geležinkeliai“. Siunta atgabenta visuomeninės iniciatyvos „Laikykitės, medikai!“ užsakymu.

Iš Kinijos pervežtas krovinys Vilniaus intermodaliniame terminale nukeltas nuo geležinkelio platformos tolesniam medicinos priemonių paskirstymui.

Pastaruosius niuansus asmeniniame socialinio tinklo „Facebook“ profilyje pabrėžė Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojas. Pasak jo, labiausiai įvairiausiais skundais žarstosi tie, kurie yra problemos nuošalyje, nes tiems, kurie sukasi įvykių centre, skųstis nėra kada – jie dirba.

„Suprantu visus kolegas. Patiriame sunkumų, daug neaiškumų, problemas su priemonėmis ir panašiai. Tokia situacija – visoje Lietuvoje, nemanau, kad kažkas gali pasigirti turįs viską. Padedantiems tiek priemonėmis, tiek palaikymu – Ačiū!!! Bet piktina kitas faktas – beatodairiški kai kurių medikų pareiškimai, o ypač tų, kurie net ne pirmose kovos su virusu gretose dirba. Kai pasisako net tie, kurie save dar prisimena medikais, bet jau atsitraukė giliai į popierinius dalykus ne gydymo įstaigose. Įdomiausia tai, kad tie, kurie stovi viruso akivaizdoje veidu, yra susikaupę į darbą, o ne į politinius ar asmeninius žaidimus, skundus, suvedant sąskaitas“, – rašė Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojas Saulius Raugelė.

Jis pabrėžė, jog kiekvieno mediko pareiga – padėti ir gydyti net ir sunkiausiomis sąlygomis.

„Gydome, operuojame ir sergančius hepatitais, ir ŽIV, ir kitomis infekcijomis,  –kuomet kiekvieną sekundę rizikuojame užsikrėsti. Bet gerbiamieji, tai – mūsų profesija, niekas nesakė, kad darbas bus lengvas! Piktina didvyriški politikų pasisakymai, savęs pavaizdavimai nuotraukose pabrėžiant, kokie jie šaunūs... Fotografuojasi su mirties šešėliu. Ar tai didvyriškumas?“ – virtualioje erdvėje neslėpdamas apmaudo svarstė S. Raugelė.

Tačiau, nepaisant to, pridūrė nenorintis smerkti nė vieno, nes kiekvienas turi teisę pasisakyti.

„Bet darykime tai korektiškai, gerai įvertinę ne momentinio įtūžio žodį, o bendrą situaciją ir asmeninę atsakomybę bei indėlį. Darykime tai taip, kad nesukeltume dar didesnio skilimo, chaoso nei yra dabar. Tai mus nuves tik į pražūtį. Neginu nei vienos pusės! Turime problemą šiuo metu, su kuria nesame susidūrę. Tai gal neieškokime kaltų! Tai nepadės. Geriau vieningai spręskime problemas, nekovokime vieni su kitais jokiomis priemonėmis, laikykimės kartu, juk po visko teks vėl dirbti kartu“, – pasidalytame įraše korektiškai reziumavo medikas.

Didelis poreikis

Per pirmąsias internetinės svetainės veiklos savaites užsiregistravo jau beveik 200 senjorų, tiesa, net 70 proc. iš jų – moterys. "Poreikis – didelis", – įsitikinusi idėjos autorė Laura Balčiūtė, kuri jau trejus metus kasdien bendradarbiauja su įvairiomis senjorų organizacijomis, leidžia nemokamą žurnalą senjorams "60+".

"Išgyvenimai dėl vienatvės – dažniausia tema, kurią tenka išgirsti susitikimuose su vyresnio amžiaus žmonėmis, nesvarbu, kuriame Lietuvos kampelyje su jais kalbėčiausi. Taip kilo mintis sukurti specialiai jiems skirtą pažinčių svetainę www.pazintys60.lt. Labai tikiuosi, kad jie ten užmegs naujų pažinčių, kurios ateityje persikels ir į realų bendravimą. Galų gale – meilė neturi amžiaus ir ji net gyvenimo rudenį gali nuspalvinti gražiausiomis spalvomis", – idėją sukurti pažinčių svetainę paaiškina L.Balčiūtė.

Iki ligos – žingsnis

Kaip teigia psichologė Ramunė Murauskaitė, fizinė ir psichologinė vienatvė išties yra didelė problema, kuri lemia baimę, depresiją ir kitas įvairias ligas, kurių senatvėje ir taip pakanka. Todėl specialistė pataria senjorams daugiau dėmesio skirti bendravimui su aplinkiniais.

"Jeigu renkamės vienatvę, mes renkamės sirgti. Geriau būti sveikam, duoti savo dėmesio kitam ir gauti jo atgal. Juk senjorai turi kur kas daugiau galimybių skirti laiko bendravimui. Nes jų vaikai – jau dideli, anūkai dažniausiai gyvena ne šalia, o ir į darbą kiekvieną dieną eiti jau nebereikia", – teigia psichologė.

 

Senjorai gali susirasti tikrų draugų ir tapti kitiems draugais ne dėl naudingumo, o dėl savo vidinių savybių. Jaunystėje visi apie tai svajojame.

Anot R.Murauskaitės, kai tik senjoras pats patiki, kad vis dar yra kam nors reikalingas, jis pradeda džiaugtis gyvenimu, tampa dėkingas ir yra labai dosnus. Anot jos, visi būdai susirasti draugų ar antrą pusę yra tinkami.

"Senjorų draugystės žavios tuo, kad nėra jokio įsipareigojimo kartu auginti vaikus, kartu vesti bendrą ūkį. Gali būti erdvės laisvei. O ten, kur laisvė, ten ir meilė. Senjorai gali susirasti tikrų draugų ir tapti kitiems draugais ne dėl naudingumo, o dėl savo vidinių savybių. Jaunystėje visi apie tai svajojame. Ir tik nedaugelis to sulaukia sukūrę nuoseklius ilgalaikius santykius", – teigia psichologė.

Durys jausmams atviros

Skeptikams, kurie galvoja, kad jei žmogus nesukūrė santykių jaunystėje ir senatvėje yra vienišas, tai meilės traukinys nuvažiavo negrįžtamai, psichologė turi savo atsakymą.

"Gyvenimo patirties sukaupę žmonės gali sukurti išties vertingus tarpusavio santykius. Reikia neužmiršti, kad jaunystėje ieškant partnerio vyrauja dažnai per dideli lūkesčiai, atsižvelgiama į kitokius kriterijus – fizinę trauką, norą turėti palikuonių, finansinę padėtį. Nors jauni žmonės įsimyli dažniau ir kalba apie meilę aistringiau, tačiau į gilesnius ir brandesnius jausmus tai perauga rečiau. Senjorai gali sau leisti ieškoti partnerio, su kuriuo jungia bendrumo jausmas, dvasinis ryšys", – įsitikinusi R.Murauskaitė, kuri pabrėžia, kad labai svarbu suprasti, jog durys įsileisti į širdį meilę ir ilgalaikį ryšį yra atviros visą gyvenimą.

Šiuo metu rengiamas Gilužio ežero pietinės pakrantės didesnės apimties sutvarkymo projektas, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

Miestiečių patogumui teritorijoje papildomai numatyta įrengti keliolika suolų su atlošais, grilio zonoje – stalus su suolais ir šašlykinėmis. Papildomai bus įrengta persirengimo kabinų, viena jų pritaikyta žmonėms su negalia.

Numatyta įrengti  šiukšlių dėžių, dviračių stovų, informacinius ženklus ir stendus. Esama vaikų žaidimo aikštelė ir sporto įrenginiai išliks, tik pastarieji bus sugrupuoti jiems tinkamesnėje vietoje. Projektuojamas naujas 25 metrų ilgio lieptas su stogine.

Ežero pakrantėje, iš Salotės gatvės pusės, įrengiama žmonėms su ribotomis judėjimo galimybėmis medinė danga. Paplūdimyje taip pat planuojama įrengti pandusą – nuvažiavimą į vandenį.

Medinės dangos tako nuolydis tinkamas privažiuoti prie įrengiamos aikštelės prie ežero. Atvykusiems žmonėms su negalia išlaipinti ir persirengti bus atskira vieta. Šioje vietoje bus patogu ir šeimoms su vaikų vežimėliais.

Čia taip pat numatomos vietos biotualetams, iš kurių vienas bus pritaikytas žmonėms su negalia.

Verslo lėšomis planuojama įrengti vandens slidžių su lynu sporto infrastruktūrą.

„Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo kol kas oficialiai nesame gavę, tad apie pokyčius žinome tik iš viešosios erdvės. Svarbu pabrėžti, kad Kaune veikia tik vienas mobilusis patikros punktas, įsikūręs Kauno kempinge, ir jo darbų apimtis miestas kasdien derina su laboratorijos galimybėmis bei atitinkamai didina ten dirbančias medikų pajėgas. Galimybės čia išties yra labai didelės“, – BNS sakė Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius.

Kaune esančiame patikros punkte veikia trys patikros linijos.

Savivaldybė penktadienį pranešė, jog per savaitgalį galės paimti 800 ėminių ir neplanuoja šių apimčių mažinti.

„Pasirengta per savaitgalį atlikti iki 800 tyrimų. Toks kiekis buvo suderintas dar penktadienį priešpiet. Registracijos jiems jau yra paleistos, tad atšaukti ar pakeisti nebėra kaip, nes tai – ne kompiuterinis žaidimas“, – pabrėžė savivaldybės atstovas.

Vis dėlto savivaldybė žada vykdyti įpareigojimą dirbti iki 18 val.

Savivaldybės atstovai pabrėžia, jog punktas nedirba „į šaldytuvą“, ir darbo apimtys planuojamos atsižvelgus į laboratorijų pajėgumus.

Nuo sekmadienio Lietuvos savivaldybių administracijos turi užtikrinti, jog mieste veiktų „ne daugiau nei vienas mobilus punktas“ ir ėminius dėl koronaviruso jis rinktų „ne ilgiau nei 6 valandas per dieną“, teigiama vėlai penktadienį vakare pasirašytame Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendime.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tokie pakeitimai galios dvi dienas – nuo sekmadienio, iki antradienio, kuomet įsigalios antroji sprendimo dalis, leisianti didžiosioms savivaldybėms vėl grąžinti norimą kiekį mobiliųjų punktų, tačiau jų veikla turės būti suderinta su laboratorijų pajėgumais ištirti ėminius.

„Šias dvi dienas gyventojai, nerimaujantys dėl savijautos ir pajutę viršutinių kvėpavimo takų peršalimo simptomus, raginami kreiptis į savo šeimos gydytoją. Atkreipiame dėmesį, kad didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune – veiklą pradėjo karščiavimo klinikos“, – teigiama penktadienį prieš vidurnaktį išplatintame pranešime.

Penktadienį spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sakė, kad siekiant sumažinti laboratorijose neištirtų koronaviruso mėginių skaičių savivaldybių mobilūs punktai jų laikinai ims mažiau, tačiau neminėjo, kad dalį punktų teks laikinai uždaryti.

Lietuva: patvirtintas 771 atvejis, atlikta 21376 tyrimų, mirė 10 žmonių.

Latvija: patvirtinti 509 atvejai, atlikti 19380 tyrimų, mirė 1 žmogus.

Estija: patvirtinta 1018 atvejų, atlikta 19091 tyrimų, mirė 13 žmonių.

Medikai nurodė, kad šis vyras sirgo ir kitomis lėtinėmis ligomis.

Ligų prevencijos ir kontrolės centras pridūrė, kad vyras nebuvo hospitalizuotas ir kad jam aiškių COVID-19 simptomų nepasireiškė.

Keliomis dienomis anksčiau Rygoje veikiančioje krikščionių evangelikų bendruomenės įkurtoje vyrams skirtoje benamių prieglaudoje „Mėlynasis kryžius“ buvo užfiksuotas didelis COVID-19 protrūkis – koronavirusu užsikrėtė mažiausiai 30 šios įstaigos gyventojų ir darbuotojų.

Sveikatos apsaugos ministrė Ilzė Vinkelė nurodė, kad visi šios prieglaudos gyventojai ir darbuotojai privalės laikytis dviejų savaičių izoliacijos.

Apie pirmąją Latvijoje su COVID-19 infekcija susijusią paciento mirtį Latvijoje buvo paskelbta penktadienį.

Pirmąja protrūkio auka tapo 99 metų moteris nuo kovo 27-osios gydyta Latvijos infektologijos centre. Nurodoma, kad pagrindinė šios pacientės mirties priežastis buvo ne COVID-19, o kiti lėtiniai susirgimai.

Iki šiol Latvijoje patvirtinta 509 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 29 pacientai, užsikrėtę COVID-19; trijų žmonių būklė sunki.

Vieno iš hospitalizuotų sužeistųjų būklė yra kritinė.

Išpuolis įvyko Romano prie Izero mieste, viename prekybos centre ir gatvėje.

Policija įtariamąjį sučiupo apie 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku.

Prancūzijoje šiuo metu jau trečią savaitę taikomas karantinas dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemijos.