Kaip teigiama išplatintame pranešime, Lietuva į šį sąrašą įtraukta Europos Komisijos paskelbtoje metinėje migracijos ir prieglobsčio ataskaitoje bei valstybių narių patiriamos migracijos naštos vertinime.
Anot ataskaitos, Lietuva yra tarp tų Europos Sąjungos valstybių narių, kurios dėl patiriamo migracijos spaudimo galės gauti ES paramą – papildomą finansavimą iš ES fondų, operatyvinę ir techninę pagalbą iš ES agentūrų, tokių kaip „Frontex“, „Europol“ ir ES „Prieglobsčio agentūra“.
Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, tai aiškus signalas, kad pripažįstamas instrumentalizuotos migracijos iššūkis ir vertinamos Lietuvos pastangos saugant visos ES išorės sienas.
„Lietuva jau kelis metus iš eilės patiria instrumentalizuotą ataką, pareigūnai nuolat atremia bandymus, kai mėginama neteisėtai patekti į Lietuvos teritoriją, šiemet tokių bandymų buvo daugiau nei 1500“, – sakė V. Kondratovičius.
VRM teigimu, artimiausiomis savaitėmis vyks diskusijos nacionaliniu lygiu ieškant geriausių sprendimų Lietuvai.
Anot jų, galimi keli sprendimų variantai: prieglobsčio prašytojų priėmimas iš valstybių narių, kurios patiria didžiausią naštą, finansinis įnašas – 20 tūkst. eurų ekvivalentas už kiekvieną asmenį, kurio šalis nepriima, arba operatyvinė pagalba – pareigūnų, ekspertų ar įrangos siuntimas į valstybes, susiduriančias su migracijos spaudimu.
VRM duomenimis, nuo 2021 metų pasieniečiai užkirto kelią daugiau 24 tūkst. mėginimams neteisėtai kirsti sieną.
(be temos)