Ministerija parengė tai numatančius Baudžiamojo kodekso ir Policijos įstatymo pakeitimus.
Baudžiamojo kodekso 232 straipsnį, apibrėžiantį nepagarbą teismui, siūloma papildyti dalimi, numatančia laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų už teismo ar teisėjo pažeminimą panaudojant fizinę ar psichinę prievartą.
Šiuo metu minėtas straipsnis numato įvairias bausmes, kurių griežčiausia – kalėjimas iki dvejų metų, tik už užgaulų teismo ar teisėjo pažeminimą veiksmu, žodžiu ar raštu dėl jų veiklos.
„Baudžiamojo įstatymo normų sistema nėra tinkama efektyviam ir proporcingam teisiniam atsakui į nurodytus šiurkščiausius nepagarbos teismui veiksmus, šio reiškinio veiksmingam užkardymui“, – teigiama pataisų aiškinamajame rašte.
Anot projekto, Baudžiamojo kodekso pakeitimu siekiama sustiprinti teisėjų apsaugą nuo galimos psichinės ar fizinės prievartos panaudojimo, užtikrinti teisėjų fizinio ir psichinio neliečiamumo apsaugą jiems vykdant tiesiogines funkcijas.
Taip pat VRM siūlo papildyti Policijos įstatymo 6 straipsnį, įteisinant galimybę policijai pasitelkti pagal darbo sutartis dirbančius darbuotojus specifinėms su apsauga susijusioms funkcijoms įgyvendinti, tarp jų – teismų apsaugai.
Minėtame straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad policija jai pavestiems saugoti objektams gali pasitelkti darbuotojus, kurie atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, taip pat tam tikrus reikalavimus dėl asmens ir turto apsaugos bei yra baigę generalinio komisaro patvirtintus objektų apsaugos mokymus.
Planuojama, kad šie policijos veiklos pakeitimai „leistų racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas bei užtikrintų policijos sistemos lankstumą atsižvelgiant į išliekantį policijos pareigūnų trūkumą“.
Dabar pagal Policijos įstatymą panaudoti prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą gali tik statutiniai pareigūnai. Dirbantieji pagal darbo sutartis atlieka technines ar administravimo funkcijas be teisės naudoti prievartą.
Šias pataisas VRM teikia reaguodama į pastarojo meto incidentus, kuriuose buvo užpulti teisėjai, apgadintas teismų turtas.
Kaip rašė BNS, gegužę Kauno apygardos teismui netenkinus Remigijaus Meškos prašymo nušalinti teisėją, į jį vyras metė dokumentų segtuvą, apgadino sulaikymo patalpos stiklą su rėmu.
Vyrui pareikšti kaltinimai dėl nepagarbos teismui ir viešosios tvarkos pažeidimo. Už šias nusikalstamas veikas Baudžiamasis kodeksas numato iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Prokuratūra R. Mešką dėl to apkaltino nepagarba teismui ir viešosios tvarkos pažeidimu.
Panašus incidentas 2025-ųjų sausį įvyko Kauno apylinkės teisme, kai, skelbiant Vilmantui Juodelei nepalankią nutartį, šis į teisėją metė kėdes, apgadino televizorių, o sekretorei su teisėja bandant pasišalinti, šiai smogė.
Vyras pernai gegužę pirmojoje instancijoje buvo pripažintas kaltu dėl nepagarbos teismui ir viešosios tvarkos pažeidimo, jam skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Pagal galiojančius teisės aktus tvarką teismuose padeda užtikrinti policija, tačiau pareigūnai įpareigoti budėti tik Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme.
Naujausi komentarai