Teisės aktų pakeitimai numato pokyčius organizuojant gyventojų apsaugą, valstybės funkcijų tęstinumą bei civilinio sektoriaus paramą ginkluotosioms pajėgoms.
Ministrų kabinetui pristatytu projektu siūloma įteisinti jungtines greitojo reagavimo komandas – nuolatinės parengties vienetus, sudarytus iš policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, medikų, aplinkos apsaugos bei kitų tarnybų pajėgų. Šių komandų veiklą regioniniu principu koordinuotų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
Taip pat numatoma sukurti parengties pareigūnų tinklą ir nustatyti ministerijų atsakomybes dėl bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), verslo asociacijomis bei mokslo institucijomis.
Įstatymų pakeitimais taip pat siūloma nustatyti naują perspėjimo algoritmą – Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) priimtų sprendimus dėl perspėjimo ekstremaliųjų situacijų atvejais.
Tuo metu Lietuvos kariuomenė priimtų sprendimus dėl oro pavojaus skelbimo, o PAGD būtų atsakingas už šių sprendimų įgyvendinimą.
Gyventojų evakavimo procesas būtų grindžiamas visuotinumo principu, įpareigojant valstybės ir savivaldybių institucijas bei ūkio subjektus tam pasiruošti iš anksto.
Įtvirtinama nuostata, kad evakavimas apima ir savarankišką gyventojų pasitraukimą. Pagal Geležinkelių transporto kodekso pakeitimus, vežėjai būtų įpareigoti teikti pirmenybę gyventojų evakavimui, tam skirdami viešosios infrastruktūros pajėgumus.
Savivaldybėse taip pat būtų numatoma kurti civilinės saugos pagalbos punktus, kurie krizės atveju užtikrintų gyventojams humanitarinę pagalbą – maistą, vandenį, higienos priemones.
Įstatymo pakeitimais taip pat būtų plečiamas slėptuvių, priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių tinklas.
Taip pat būtų leidžiama valstybės rezervo lėšas naudoti išlaidoms dengti teikiant tarptautinę pagalbą žmogiškaisiais ištekliais.
Jei Seimas pritars šiems pakeitimams, jie įsigaliotų nuo 2027-ųjų sausio.
Naujausi komentarai