Vyriausybės narių pagausės Pereiti į pagrindinį turinį

Vyriausybės narių pagausės

2005-08-13 00:00

Lietuvoje rengiamasi sugrąžinti vicepremjero pareigybę, tačiau abejojama, ar juo bus V.Uspaskichas

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Lietuvoje rengiamasi sugrąžinti vicepremjero pareigybę, tačiau abejojama, ar juo bus V.Uspaskichas

Kitąmet Lietuvoje tikriausiai atsiras vicepremjero pareigybė. Atitinkamas Konstitucijos pataisas Seimas turėtų svarstyti ir priimti ateinantį rudenį ar žiemą. Ministro Pirmininko pavaduotoju turėtų tapti daugiausiai Seime vietų turinčios Darbo partijos atstovas. Tačiau abejojama, ar tai gali būti “darbiečių” lyderis Viktoras Uspaskichas.

Pataisa jau seniai parengta

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas nuolat skundžiasi, kad premjerui yra užkrauta pernelyg daug darbų. “Per dieną turiu du kilogramus popierių pasirašyti”, - sykį sakė jis.

Šią problemą, anot A.Brazausko, galėtų išspręsti vicepremjero pareigybė. Lietuvoje iki priimant šiuo metu veikiančią 1992 metų Konstituciją egzistavo Ministro Pirmininko pavaduotojų pareigybė. Tačiau Konstitucijoje toks postas nebuvo numatytas.

Prieš pusantrų metų, 2000-2004 metų kadencijos Seime, tuometinis parlamentaras Vytenis Andriukaitis surinko pakankamai Seimo narių parašų ir įregistravo kelių Konstitucijos straipsnių pataisas, kuriose numatomas vicepremjero posto įsteigimas.

Numatyta, kad Lietuvoje būtų tik vienas premjero pavaduotojas. Jis būtų Vyriausybės narys, kaip ir visi ministrai. Jų dabar yra 13. Tad jeigu vicepremjero pareigybė būtų įteisinta, Vyriausybėje būtų 15 narių - premjeras, vicepremjeras ir ministerijų vadovai.

Tačiau iki šiol Konstitucijos pataisos dėl Ministro Pirmininko pavaduotojo nė nepradėtos svarstyti. Seimo Konstitucijos pataisų komisijos vadovas Rimantas Smetona “Kauno dienai” sakė, kad prie vicepremjero pareigybės klausimo bus sugrįžta šį rudenį. Dabar šią pataisą turi apsvarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tuomet klausimas bus perduotas visam parlamentui priimti.

“Yra keli variantai - arba tos idėjos atsisakoma visai, arba patvirtinamos pataisos, įteisinančios šiek tiek daugiau įgaliojimų turintį vicepremjerą, kurį tvirtina ne Prezidentas, o visas Seimas, arba patvirtinama idėja, kuriai pritarė Konstitucijos pataisų komisija”, - teigė R.Smetona.

Vienas iš ministrų

Dar balandį Konstitucijos pataisų komisija patvirtino savo projektą. Jame numatyta, kad vicepremjerą, kaip ir visus ministrus, skiria ir atleidžia Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu, o ne Seimas, kaip buvo numatyta ankstesniame projekte.

“Kai nėra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareigų, Vyriausybės veiklai vadovauja ir jos posėdžiams pirmininkauja Ministro Pirmininko pavaduotojas, o kai Ministro Pirmininko pavaduotojas negali eiti šių pareigų, Respublikos Prezidentas vienam iš ministrų paveda pavaduoti Ministrą Pirmininką”, - nurodoma Konstitucijos pataisų projekte.

Dabar numatyta, kad premjerui nesant jį pavaduoja vienas ministrų, paskirtų Prezidento. Paprastai tai būna finansų ministras.

Be to, pagal projektą vicepremjeras “sprendžia tam tikros valdymo srities, nepriskirtos konkrečiai ministerijai, klausimus, kuriuos jam paveda spręsti Ministras Pirmininkas”.

Tokiu atveju, pasak R.Smetonos, vicepremjeras būtų “tiesiog daugiau įgaliojimų turintis ministras, bet toli gražu netolygus premjerui, nuo kurio tam tikra prasme būtų priklausomas”.

Reikalingas opozicijos pritarimas

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra įtraukęs į savo rugsėjo darbų programą klausimą dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis įvedama vicepremjero pareigybė. Tikimasi, kad jeigu pataisos bus tinkamai parengtos, jos Seimo posėdžiuose galėtų būti svarstomos jau spalį arba lapkritį.

Konstitucijos pataisa laikoma priimta, kai už ją du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuoja ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141. Tad reikalingas ne tik valdančiųjų politinių partijų, Seime turinčių 84 narius, bet ir opozicijos pritarimas tokioms Konstitucijos pataisoms.

Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas “Kauno dienai” sakė, kad vicepremjero pareigybės įsteigimas bus Seime svarstomas “kartu su kitomis Konstitucijos pataisomis, kurių prisikaupė”. Jis neprognozavo, ar pavyktų susitarti dėl šios pataisos, tačiau tvirtino, kad “rudenį tas klausimas tikrai paaiškės”.

Greičiausiai atitektų “darbiečiams”

Jeigu Ministro Pirmininko pavaduotojo pareigybė atsirastų, keturios valdančiosios partijos turėtų tarpusavyje tartis, kuri deleguotų savo atstovą į šį postą. “Koalicijos politinė taryba turėtų apsispręsti, kuriai iš partijų atitenka tos pareigos. Taigi tai politinių derybų klausimas. Kol kas sunku pasakyti, kaip bus”, - teigė vienas socialdemokratų lyderių Č.Juršėnas.

Tačiau pripažįstama, kad daugiausiai šansų deleguoti savo atstovą į vicepremjerus turi Darbo partija, kuri turi didžiausią Seimo frakciją, tačiau Vyriausybėje atstovaujama neproporcingai mažai.

Anksčiau tvirtinta, kad į vicepremjerus gali taikyti “darbiečių” lyderis V.Uspaskichas, kelis mėnesius dirbęs ūkio ministru A.Brazausko Vyriausybėje. Bet dabar, kai V.Uspaskichas dėl viešųjų ir privačių interesų supainiojimo atsistatydino ir iš ministrų, ir iš Seimo narių, bei patvirtino neketinąs vėl kelti savo kandidatūros į parlamentarus, abejojama, ar jis taptų Ministro Pirmininko pavaduotoju.

Darbo partijos atstovai tvirtina, kad jie “tikrai nesunkiai surastų”, kas galėtų būti deleguotas į vicepremjerus, jeigu tokia pareigybė atitektų šios partijos atsakomybės sferai. “Mes tikrai nestokojame gerų ir profesionalių žmonių”, - sakė Darbo partijos vicepirmininkas Viktoras Muntianas, atsisakęs prognozuoti, ar tai galėtų būti V.Uspaskichas. “Per anksti apie tai kalbėti”, - pridūrė V.Muntianas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų