„Mes sakome visiems didelių apetitų agresoriams – atšokite ir palikite mus gyventi laisvus, kaip mes mokame, kaip mes norime, kaip mes apsisprendėme, tokia yra mūsų laisvų žmonių teisė ir mes pagal tai gyvensime“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė V. Landsbergis.
Anot jo, prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę buvo bijoma pasaulio galingųjų, tačiau pavyko pasiekti laisvę.
„Ir tada atrodė, kad (...) jų baisios replės yra tokios galingos, kad jie tik paspaudė ir mes sutriuškinti. Jie paspaudė ir sulūžo replės, o Lietuvos riešutėlis laimėjo. Štai kaip būna. Tai mes turime pagrindo ir optimizmui, arba tvirtybei būti savimi. Mes nieko nepuolame, mes nieko nereikalaujame, bet kiekvienam agresoriui sakome – atšokite“, – aiškino jis.
Vis tik V. Landsbergis pabrėžė, kad galimoms grėsmėms reikia ruoštis.
„Jie gali pulti bet kurią dieną. Tai dėl to nereikia nei gąsdintis, nei nustebti. (...) Turime tokį kaimyną – pusiau išprotėjusį ir iš jo visko galima laukti, bet turime labai ramiai laukti ir dalykiškai pasirengti, nes kaimynas yra toks. Aišku (reikia – BNS), nepasiduoti plepalams, kad kaimynas geras, jis mums tik gero linki, mus suvalgys mūsų pačių labui. Tai tų pasakėlių mums nereikia“, – nurodė pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas.
35-ųjų Sausio 13-osios metinių išvakarėse kalbėjęs V. Landsbergis be kita ko akcentavo, kad lemiamas veiksnys ir tada, ir dabar yra žmonių valia.
„Ir tada (1991-ųjų sausį – BNS) savo laisvę apgynė patys žmonės. (...) Žmonės susirinko aplink savo išrinktą parlamentą, aplink savo teisėtą valdžią, kuri jiems įkūnijo (...) jų laisvą, pačių pasirinktą valstybę ir jie buvo pasiryžę ginti iki mirties. Štai kur buvo lemiamas veiksnys, kad Lietuva išliko“, – pabrėžė jis.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.
Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
1991 sausio 20 dieną su V. Landsbergiu susitikęs tuometinis Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas (Jonas Boldvinas Hanibalsonas) paskelbė, kad Reikjavikas „rimtai svarsto galimybę užmegzti diplomatinius santykius su Lietuva“. Tų pačių metų vasarį Islandija tapo pirmąja Lietuvos nepriklausomybę pripažinusia valstybe.
Dauguma Vakarų valstybių tokį žingsnį žengė pusmečiu vėliau, žlugus pučui Maskvoje.
(be temos)
(be temos)
(be temos)