Vienas žymiausių ir iškiliausių Lietuvos politikų gimė 1932 m. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio bei kalbininko Jono Jablonsko dukters Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje.
Iš pradžių V. Landsbergis buvo pasirinkęs muziko kelią – baigė J. Gruodžio muzikos mokyklą, vėliau – Lietuvos valstybinę konservatoriją Vilniuje.
Dar studijuodamas ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990-ųjų kovo, dėstė įvairiose aukštosiose mokyklose.
1988 m. birželį žinomas muzikas buvo išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o rudenį įvykusiame Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas į Seimą.
Įsitraukęs į Lietuvos Sąjūdžio veiklą, V. Landsbergis tapo jo lyderiu, jo vardas iki šiol neatsiejamas nuo šio judėjimo.
1990 m. kovo 11 d. išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo Tarybos posėdžiui, kuriame tą dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos Nepriklausomybė. Pagal Laikinąją Konstituciją V. Landsbergis tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu.
2022 m. birželio 30 d. Seimas priimtu įstatymu suteikė V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą.
Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas taip pat yra šachmatininkas, meno, kultūros, muzikos istorikas, kultūrologas, publicistas, inicijavęs dešiniosios konservatorių partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – susikūrimą.
1993 m. gegužės 1 d. steigiant Lietuvos konservatorių partiją, išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 m. išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki 2003 m.
1990–1991 m. V. Landsbergis buvo Valstybinės derybų su sovietų sąjunga delegacijos pirmininkas.
1991 m. liepą V. Landsbergis su Rusijos Federacijos prezidentu Borisu Jelcinu pasirašė Lietuvos ir Rusijos Tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį (ji įsigaliojo 1992 m.,). Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
1991 m. Helsinkyje Lietuvos Respublikos vardu V. Landsbergis pasirašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamąjį aktą, 1992 m. Paryžiuje – Paryžiaus chartiją, Rio de Žaneire – Žemės chartiją, pasiekė (su kitais) susitarimą, kad per metus iš Lietuvos būtų išvesti Rusijos kariniai daliniai.
V. Landsbergis yra ne tik valstybės, politikos ir kultūros veikėjas, kultūros istorikas, pianistas, muzikologas. Jis taip pat yra Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas, daugiau kaip 15 universitetų (tarp jų Sorbonos) garbės daktaras arba garbės narys.
Profesorius V. Landsbergis turi tris vaikus ir būrį anūkų. Žymiausias jų – senelio politinėmis pėdomis pasekęs buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Būdamas itin garbaus amžiaus V. Landsbergis seka Lietuvos ir pasaulio aktualijas, nuolat teikia įvairius komentarus vidaus ir užsienio politikos klausimais.
