Aplinkos ministerijos nuotr.

ŽAGARIEČIAI GAIVINS ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANTĮ MEDĮ

2016-06-05 19:23
Lidija Jankauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt

Antrą šimtą metų bebaigiąs kaštonas perlūžo pusiau. Žagariečiai sako neįsivaizduojantys gyvenimo be šio ilgaamžio medžio, su kuriuo susiję nemažai tradicijų.

„Čia pirmokus fotografuodavome. Kas baigia mokyklą vienuoliktoje ar devintoje klasėje, taip pat visuomet čia fotografuodavosi. Čia, po kaštonu, būdavo ir vakarais jaunimo meilės susitikimai paskirti“, – pasakoja vietos gyventojas Juozas Kazlauskas.

Regioniniame parke sukauptose nuotraukose, darytose XX a. pradžioje, prie kaštono įsiamžinę Zubovų palikuoniai, ne viena žagariečių karta.

„Tas kaštonas yra pirmojo parko kūrimo laikotarpio, XIX a. pirmosios pusės, dar Zubovo valdymo laikotarpį menantis medis. Tokių senų medžių Žagarės dvaro parke nebedaug yra išlikę, per kiekvieną vėtrą prarandame ne vieną jų“, – aiškina Žagarės regioninio parko vyr. kraštotvarkininkė Giedrė Rakštienė.

Norėdami išsaugoti kaštoną, parko darbuotojai pagalbos kreipėsi į mokslininkus, šie susisiekė su garsiausiais Europos arboristais, o šie patarę, kaip medį gelbėti. Specialistai nustatė, kad jau maždaug prieš pusšimtį metų bepradedantis lūžti medis buvo sutvirtintas cementu, tačiau naujausios metodikos tai griežtai draudžia.

„Sumažinus jo distališkai nutolusi svorį nuo kamieno atsišakojimo, palaipsniui atstatyta kamieno pirminė pozicija, sumažinome vertikalaus kamieno aukštį, pamažinome svorį“, – apie nuveiktus darbus pasakoja Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis.

Prieš porą metų baigus tvarkyti Žagarės dvaro rūmus, regioninio parko direkcija ne kartą rengė ir senojo parko sutvarkymo planus, tačiau lėšų kol kas nesulaukė. Tikimasi ,kad sparčiai nykstantis daugiau nei 70 ha užimantis parkas, suprojektuotas žymaus dendrologo Georgo Kuphaldto, šiemet pagaliau bus pradėtas tvarkyti.