Stichija

Žaibas auką rado po medžiu

Trijų draugių pasivaikščiojimas Skulptūrų parke baigėsi tragiškai. Vieną nutrenkė žaibas, antroji gydoma Klaipėdos ligoninėje, trečioji, atsipirkusi išgąsčiu, pati iškvietė greitąją pagalbą žaibo ant žemės nublokštoms pagyvenusioms moterims.

Užklupo audra

Trečiadienio pavakarę į uostamiestį užklydusi audra su žaibais ir perkūnija į miestą atnešė ne tik lietų, bet ir dešimtmečius nepatirtą nelaimę. M.Mažvydo alėjoje prie Vaikų ligoninės tvoros po medžiu žaibas nutrenkė šešiasdešimtmetę. Greta jos buvusi moteris nugabenta į ligoninę, vakar jau jautėsi puikiai ir kartojo, jog tiki likimu.

M.Mažvydo alėjoje gyvenanti Petronėlė Šabaršova „Klaipėdai“ pasakojo, kad ji su savo kaimyne bei dar viena pažįstama iš gretimo namo dažnai eina pasivaikščioti po Skulptūrų parką. Ir trečiadienį pavakare moterys nutarė pasėdėti parke ant suoliuko. Ten besėdint užklupo audra. Patraukusios link namų moterys nebeišvengė lietaus ir griausmo, todėl nutarė lukterėti.

Pasislėpė po medžiu

Aštuntą dešimtį perkopusi Petronėlė teigė, kad moterys, svarstydamos stoti ar ne, išsirinko medį netoli Vaikų ligoninės tvoros, tačiau labai arti prie jo nėjo. Po baisaus trenksmo moteris pasakojo atsitokėjusi nežinia kada. Kai prasimerkė, pamatė, jog kartu su kaimyne jos sukritusios ant žolės. Pradėjusi judinti rankas, aštuoniasdešimtmetė pasakojo pajutusi baisų sunkumą krūtinėje, kuris vis ritosi žemyn. Kai atvažiavo greitoji, ji dar nejudino pėdų. Moteris pasakojo, kad greitąją joms iškvietė trečioji draugė, kuri nuo žaibo nenukentėjo.

Visą naktį praleidusi reanimacijos skyriuje, P.Šabaršova vakar jau jautėsi gerai ir buvo perkelta į kardiologijos skyrių. Pasak gydytojo kardiologo Valdo Virkečio, čia ji bus stebima kelias paras, kol paaiškės, kad po šio sukrėtimo jai negresia pavojingi gyvybei širdies ritmo sutrikimai.

Ligoninėje medikų stebima P.Šabašova žinojo, kad jos kaimynė nuo žolės taip ir nebepakilo. Žinią apie mirtį ji vertino filosofiškai ir visa tai, kas nutiko užvakar, vadino likimu.

Atgaivinti nepavyko

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Birutė Fedaravičiūtė pasakojo, kad į nelaimės vietą iškviesti greitosios pagalbos medikai vieną moterį nuvežė į ligoninę, kitai padėti jau nebegalėjo. Ji buvo be sąmonės, nekvėpavo, neplakė širdis. Veido ir krūtinės kairė pusė buvo pamėlusi, o ant dešinės krūtinės pusės buvo antrojo laipsnio nudegimo žymė. Jos drabužiai buvo suplėšyti. Medikai moterį bandė gaivinti, tačiau nesėkmingai.

Pasak B.Fedaravičiūtės, žaibas priklausomai nuo srovės krypties gali pažeisti įvairius organus, o įtampa žmogų pasiekia keliais būdais. Žaibas gali trenkti tiesiog į žmogų, gali „pereiti“ nuo daikto, kurį jis liečia. Žmogus gali sudegti bei būti sužalotas ir smūginės bangos.

Paliečia širdį

Gydytoja teigė, kad pavojingiausias žaibo kelias žmogaus kūne - tarp rankos ir krūtinės, nes jis paliečia širdį. Tyrimais nustatyta, kad žaibas, trenkdamas į žmogų, dažniausia‚ įeina“ per ranką arba galvą ir, perskrodęs visą kūną, jį palieka per koją.

Žaibo elektros įtampa svyruoja nuo 10 iki 30 milijonų voltų, o srovės stiprumas siekia nuo 20 iki 300 tūkstančių amperų.

B.Fedaravičiūtė sakė nepamenanti įvykio, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius žaibas būtų nutrenkęs žmogų Klaipėdoje.

Nutrenkė ne vieną

Apskrities civilinės saugos departamento direktorius Alfredas Skirutis taip pat tvirtina nežinąs faktų, kad pastaraisiais metais žaibas būtų nutrenkęs žmogų mieste. Jis daugiau žalos pridaro kaimo vietovėse. Prieš šešerius metus Šilutės rajone Sauguose nuo kamuolinio žaibo nukentėjo pastatai ir automobilis. Po poros metų Gargžduose žaibas trenkė į gyvulius, pastatus ir elektros skydinę. Prieš ketvertą metų žaibas nutrenkė kraunantį šieną žmogų Kretingoje, Nidoje pajūriu vaikštinėjusią moterį, prieš trejetą metų nuo žaibo per Lietuvos sportinės žūklės varžybas taip pat žuvo žmogus. Visos mirtinos nelaimės, kaip ir paskutinioji, įvykusi Klaipėdoje, atsitiko liepos mėnesiais.

Vakar žaibas mirtinai sužalojo tik vieną žmogų šalyje. Jis dar trenkė ir į pastatą Darbėnų kaime bei nuplėšė balkoną Kaune.

Tinka krūmai

Civilinės saugos departamento darbuotojai priminė, kad medis nėra tinkamiausia priebėga slėptis nuo audros ir žaibo. Geriau slėptis krūmuose. O dar geriau - pastatuose ar automobilyje.

Namuose artėjant audrai reikia užsidaryti langus, duris, dūmtraukius, pasirūpinti, kad nebūtų skersvėjų, kurie gali pritraukti kamuolinį žaibą. Audros metu geriau nekūrenti krosnies ar židinio, nes dūmai pralaidūs elektrai. Namuose nuo elektros srovės reikia atjungti televizorių, kompiuterį, šaldytuvą, radijo imtuvą, ištraukti anteną.

Žaibuojant patartina nestovėti prie radiatoriaus ar krosnies. Jei slepiamasi automobilyje, būtina įtraukti radijo anteną. Žaibuojant reiktų pasitraukti kuo toliau nuo vandens telkinių. kaip ir didelių medžių, žaibuojant patartina vengti didelių akmenų, metalo konstrukcijų. Nepatartina važiuoti dviračiu ar motociklu. Žaibuojant negalima bėgti.

Sugadina įrangą

Civilinės saugos departamento darbuotojai įspėjo, jog žaibui trenkiant mieste dėl didelės įtampos jo magnetinis laukas pusantro kilometro spinduliu gali sugadinti telefonus, kompiuterius, elektroninę garso aparatūrą, gaisro gesinimo įrenginius ir ugnies registravimo daviklius.

Pasaulyje kasdien būna apie 40 tūkstančių perkūnijų, o kas sekundę žaibuoja 117 žaibų.

Specialistai teigia, kad suskaičiavus, kiek laiko skiria žaibo blykstelėjimą iki griausmo, galima suskaičiuoti, ar toli žaibuoja. Sekundė, skirianti šiuos du gamtos reiškinius rodo, kad žaibas trenkė už trijų keturių šimtų metrų.