Mokesčiai

Žemės vertė kišenes išvers?

Paprasti žmonės nelabai ką ir žinojo, nelabai sau suko galvą, kiek gi yra verta ta žemė, kurioje yra daugiabučio namo kiemas, arba kiek verta ta sodelio lysvė, prie kurios dešimtmečius palinkusi ta pati nugara. Mažai kas bus matę, kaip atrodo tie žemės vertės žemėlapiai, kurie pastarosiomis dienomis ir sušiaušė nei-giamas žmonių emocijas.

Valdiška vertė nerūpėjo

Tokie žemėlapiai įsigaliojo praėjusį pirmadienį. Būtent jie “įspėjo”, kad kai kuriose vietose oficialioji žemės vertė padidėja dešimtis kartų. O tai reiškia, kad tiek pat kartų gali padidėti ir žemės mokestis. Nes kuo didesnė oficialioji žemės vertė, tuo didesni ir mokesčiai už ją.

Iki šiol tvarka buvo apytikriai tokia: į valdišką žemės vertę niekas iš viso nekreipia dėmesio, mokesčius už žemę mažai kas prisimena, nes jie nereikšmingi, o jei sklypas perkamas, parduodamas, vertę tarpusavyje nustato pirkėjai, pardavėjai. Dabar oficialioji žemės vertė yra priartinta prie rinkos vertės - prie tos, kiek pirkėjai, pardavėjai ją vertina, kiek už tai duoda.

Auksiniai sodų arai

Pasak įvairių informacijos šaltinių, labai pabrango sodininkų bendrijų žemė. Ypač tie sklypai, kurie yra arti miesto arba tiesiog miesto teritorijoje. Klaipėdos mieste esančių sodų vieno aro oficialioji vertė išaugo 30,56 karto ir dabar siekia du tūkstančius litų. Klaipėdos rajono ribose, kur yra absoliuti dauguma klaipėdiškių sodų, vieno aro vertė išaugo taip pat daugiau kaip 30 kartų ir vieno aro oficiali vertė yra beveik 900 litų. Kad klaipėdiškių išgąstis būtų mažesnis, galima “paguosti” priminus, jog Palangos sodininkų žemės aras pabrango net 80,28 karto ir vienas aras oficialiai įkainotas daugiau kaip 5 tūkstančiais litų.

Kur bėgs “pabėgėliai”?

Kadangi žemės mokestis skaičiuojamas pagal oficialią žemės vertę, o privatūs sodininkų sklypeliai dabar įkainoti brangiai, sodininkams žemės mokestis gali išaugti taip pat kelias dešimtis kartų. Kaip šią situaciją vertina sodų bendrijų administracija? Dituvos sodų bendrijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gedvila:

- Didelei daliai sodininkų tokie numatomi mokesčiai bus nepakeliami. Jau ir taip yra daugybė skolininkų, neišgalinčių sumokėti būtinų mokesčių, dabar jų sumos gali padidėti. Didžioji dalis dituviškių yra pabėgėliai iš miesto, kur neišgalėjo mokėti brangių buto mokesčių. Parduoda butus, įsikuria kukliuose sodų namukuose, kūrena krosnis, vandenį semia iš šulinio, daržovių užsiaugina. Ar jau ir iš čia mokesčiai vys lauk? Kur jie benubėgs? Jau apie du tūkstančius šeimų nuolat gyvena vien mūsų soduose. O kiek jų yra kituose! Ką jie darys? - siūlė pamąstyti V.Gedvila.

Ne valstybės sukurta

V. Gedvilos samprotavimu - neaišku, kuo remiantis yra sudaryti tie žemės vertės mokesčiai.

- Jeigu žiūrėsime į tą žemę, kurią valstybė skyrė sodams, ji praktiškai buvo bevertė: pelkės, nususę krūmai, kur nei gyvulių ganysi, nei uogausi, grybausi, nes čia niekas neaugo. Dituva buvo dykvietė. Valdiškai tariant, toji žemė buvo ne agrarinės paskirties. Reikėjo numelioruoti, tiesti kelius, elektros linijas, iš pagrindų keisti dirvožemį. Rovėme krūmus ir kerus, vežėme molio, juodžemio. Aš pats į savo sklypą atvežiau 40 “kamazų” naujos žemės, kad galėčiau ką nors sodinti. Ne mažiau kaip 80 proc. mūsų sodininkų sklypelius gavo “negyvoje” žemėje. Žmonės savo darbu, savo prakaitu ir lėšomis sukūrė čia žydinčius ir vaisių duodančius sodus. Ar sąžininga dabar valstybei tą žemės vertę “prisirašyti” sau ir lupti nepakeliamus mokesčius? - stebėjosi Vytautas Gedvila.

Iki šiol žemės mokestis būdavo įskaičiuojamas į kasmetį sodininko nario mokestį ir sudarė tik apie dešimtąją jo dalį.

Dokumentų nėra

Kaip žemės mokesčių pasikeitimą pakomentuotų Valstybinė mokesčių inspekcija?

- Jokių oficialių dokumentų dar negavome, todėl dar nėra ką komentuoti. Spręsti galiu kaip ir visi - tik iš žiniasklaidos: tarifai nesikeičia, keičiasi tik žemės vertė. Nuo vertės priklauso ir mokesčio dydis, - sakė Mokesčių inspekcijos Gyventojų aptarnavimo poskyrio vyr. specialistė Irena Bakaitienė.

Spaudoje skelbta, kad tarifas yra 1,5 proc. žemės vertės, tačiau numatyta įvairių lengvatų, kurios dar nėra aiškios.

Ar gailėsis ne savų?

Mieste sodų nedaug, didžioji dalis yra rajono ribose. Mokestis už ją eis į rajono biudžetą. Vargu, ar rajono savivaldybė bus tokia gera, kad gailėsis ne savo piliečių ir taikys jiems geraširdiškas žemės mokesčio lengvatas.