Kaip skelbia portalas, žuvusiųjų artimieji siekia, kad 2022-aisiais miręs M. Gorbačiovas būtų pripažintas atsakingu dėl to, kad būdamas sovietų ginkluotųjų pajėgų vadu 1991 metų sausio 11–13 dienomis nesiėmė priemonių užkirsti kelią kariuomenės vykdomiems nusikaltimams.

Jie siekia, kad įrodžius buvusio sovietų lyderio kaltę dėl žmonių nužudymo, pareiga atlyginti neturtinę žalą galėtų pereitų jo įpėdiniams.

Bylas anksčiau dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukė Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai.

Tuo metu LAT nusprendė, kad bylos nagrinėjimas turi būti atnaujintas ir perduotas Civilinių bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

Anot „15min“, toks sprendimas grindžiamas tuo, kad praktika dėl prievolės atlyginti neturtinę žalą paveldėjimo Lietuvos teismuose nėra išplėtota.

M. Gorbačiovas turėjo dukrą ir dvi anūkes.

BNS rašė, kad į Vilniaus apylinkės teismą su civiliniu ieškinio dėl M. Gorbačiovo užpernai kreipėsi keturių žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimieji.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą iš viso žuvo 14 žmonių.

Sausio 13-osios bylą tyrusi prokuratūra atsisakydavo nagrinėti M. Gorbačiovo atsakomybę dėl Sausio 13-osios įvykių, jį apklausti.

2017 metais Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs Sausio 13-osios bylą, išsiuntė šaukimą M. Gorbačiovui apklausti jį byloje kaip specialųjį liudytoją, tačiau Rusija atsisakė jį įteikti.

Dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Sausio 13-osios byloje nuteisti 67 buvusių sovietų karių ir karininkų. Tarp jų yra ir dabar jau miręs buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.