Žurnalistams – nauja galimybė

Tokį nutarimą balandžio pabaigoje priėmė Teisėjų taryba.

Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkės Danguolės Bublienės, šis sprendimas sudarys sąlygas žurnalistams dirbti greičiau, mažinti informacijos iškraipymo riziką bei stiprinti visuomenės pasitikėjimą teismais.

„Tokį pokytį paskatino pačios žiniasklaidos bendruomenės lūkesčiai ir teismų sąmoningas pasirinkimas būti atviresniems ir suprantamesniems. (...) Žiniasklaidos atstovai jau kelintą kartą vis sakė, kad dabartinė tvarka, kuri yra ir kuri nesuteikia galimybės gauti nenuasmenintų sprendimų, neleidžia greitai ir visiškai perteikti teismo sprendimų esmės, kartais galbūt lemia tam tikrus netikslumus“, – BNS sakė teismo pirmininkė.

Tam, kad būtų padarytas toks pokytis, reikėjo „surasti balansą tarp atvirumo, asmens duomenų apsaugos bei teisingumo interesų“, pridūrė ji.

Teisėjų tarybos nutarimu, žurnalistas galės gauti viešame teismo posėdyje priimtų nenuasmenintų teismo sprendimų kopijas ar elektronines versijas, jeigu jis jų prašys visuomenės informavimo tikslu ir dirbs žiniasklaidos priemonėje pagal sutartį.

Tačiau tai bus galima padaryti tada, jei per paskutinius metus žiniasklaidos priemonė nebuvo pripažinta pažeidusi Visuomenės informavimo įstatymo taisyklių dėl neteisėto turinio bei nesilaikančia profesinės žurnalistikos etikos.

D. Bublienės teigimu, nors teismas suteiks nenuasmenintus sprendimus, atsakomybę už tai, kokius asmens duomenis galima skelbti viešai, turės prisiimti patys žurnalistai.

„Žiniasklaidos atstovai mums visada argumentuodavo, kad jie tikrai patys atsako už tai, kad nebūtų pažeistas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir kiti teisės aktai, kurie užtikrina privataus gyvenimo apsaugą. (...) Tokiu atveju yra nustatoma tam tikra išankstinė kontrolė, teikiant informaciją patikimiems žurnalistams, bet, kita vertus, aiškiai deklaruojant tai, kad patys žurnalistai prisiima atsakomybę, kad bus laikomasi tų įstatymo reikalavimų“, – kalbėjo teismo pirmininkė.

Lietuvos advokatūros pirmininkas Mindaugas Kukaitis antrino, jog toks teismų sprendimas yra atvirumo ir pasitikėjimo žiniasklaidos bendruomene ženklas.

„Nenuasmenintų sprendimų atvėrimas rodo, kad teismas pasitiki viešąja žiniasklaida. Jeigu ji neturi nuobaudų, jeigu nėra apribota veikla, tikintis, kad žiniasklaida šį pasitikėjimo mandatą išnaudos tinkamai, tai yra gerbs privatų gyvenimą ir atskleis tik tiek, kiek būtina“, – BNS sakė advokatūros atstovas.

Visgi M. Kukaitis įžvelgia rizikų, jog po tam tikrų bylų žmogaus galimybė pasitaisyti ir gyventi toliau be nuolatinio visuomenės pasmerkimo bus sunkiau įgyvendinama.

„Išviešinus faktą, pavyzdžiui, kad „čia jūsų smurtautojas gyvena“, nors iš tikrųjų galbūt tai buvo žodinis smurtas, ar psichologinis smurtas, ar apsižodžiavimas, ar galbūt pasistumdymas vienas kito, kuris neadekvatus, tarkim, vyriškajai jėgai ir moteriškajai jėgai – žinoti, kad kaimynas turi kažkokią dėmę, na, ne visuomet būtina“, – kalbėjo jis.

„Atlikus bausmę yra tokia teisė būti pamirštam. Europos Žmogaus Teisių Teisme yra konstatuota, kad po tam tikro laiko žmogus, padaręs pažeidimą, kada išnyksta teistumas, jis laikomas nekaltu. Ir priminimas apie buvusią veiklą yra aktualu, kada einama į politiką, kada norima sakyti, kad aš dabar vadovausiu kažkam. Bet jeigu tai yra privataus gyvenimo aplinkybės, kad ir, pavyzdžiui, artimas konfliktas šeimoje, niekas tiksliai nenustatys priežasčių, kuris elementas tai išprovokavo“, – pridūrė M. Kukaitis.

Anot LAT pirmininkės, teismai visada turi pareigą apsaugoti privatų gyvenimą, komercinę, tarnybinę paslaptį, pripažindami to būtinumą, todėl nusprendus neviešinti medžiagos ar posėdžių, tokiose bylose nenuasmeninti sprendimai ir toliau nebus teikiami net ir žiniasklaidai.

„Mūsų nuomone, tikrai yra pakankamai argumentų ir svertų, kaip užtikrinti privataus gyvenimo apsaugą ir žmogaus teises bei duomenų apsaugą ir tenkinti visuomenės interesą žinoti, užtikrinant žiniasklaidos laisvę“, – pabrėžė D. Bublienė.

Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovės Birutės Davidonytės teigimu, dažnai pamirštama pasverti, jog ne visais atvejais asmens duomenų apsauga yra svarbesnė už visuomenės teisę žinoti, todėl džiugu, jog šiuo sprendimu toks požiūris pamažu keičiasi.

„Kiekvienas valstybės tarnautojas, į kurį kreipiasi žurnalistas su prašymu pateikti informaciją, priima sprendimą: ar pateikti tą informaciją, ar parašyti, kad čia yra asmens duomenys ir jis jokios informacijos teikti negali. (...) Tai man atrodo, kad čia yra labai didelis žingsnis į priekį, kurio seniai nebuvo, sakykim, žurnalistikos srityje, duomenų atvirumo srityje. Mes matome, kad net ir čia, nors diskusijos buvo sunkios ir ilgos, tas požiūris iš lėto keičiasi“, – BNS sakė B. Davidonytė.