Ž.Vasiliauskas nebijo kalbos apie korupciją
Šeštadienio interviu apie grėsmes, verslą ir ekstremalų poilsį
Daugiau nei penkiolika metų versle besisukantis „Klaipėdos“ viešbučio valdybos pirmininkas bei vienas pagrindinių bendrovės „Palangos statyba“ akcininkų Žilvinas Vasiliauskas prisipažino, jog į verslo vandenis pateko gana atsitiktinai. „Baigiau vidurinę mokyklą ir reikėjo pasirinkti, ką veikti toliau“, - atvirai pasakojo verslininkas. Panevėžietį į pajūrį atviliojo polinkis statyboms. Ž.Vasiliauskas garsėja ne tik pavydėtina karjera, bet ir drąsa. Prieš kelis mėnesius jis nepabijojo viešai atskleisti bendrovės „Kauno keliai“ privatizavimo konkurso užkulisių. Nors po tokio poelgio jam grėsė ir susidorojimas, verslininkas teigė negalėjęs nutylėti neteisybės.
Paskatino pinigų stygius
- Kas Jus pastūmėjo į verslo vandenis - pinigų trauka, įgimtos verslininko savybes ar kokios nors aplinkybės?
- Tai buvo prieš maždaug penkiolika metų. Tuomet griuvo visa vadinamoji sovietinė sistema. Aš kaip tik baigiau vidurinę mokyklą ir atsidūriau kryžkelėje. Iš jos vedė trys keliai. Vienas į verslo arimus, kitas - į armiją, trečiasis - į mokslo dirvonus. Armija manęs visiškai nežavėjo, o verslo srityje tuo metu buvo visiškas vakuumas. Žinoma, įtakos turėjo ir chroniškas pinigų stygius, nes esu kilęs iš gana nepasiturinčios šeimos.
- Vis dėlto nuo kažko reikėjo pradėti...
- Mokykloje man puikiai sekėsi matematika. Neįsivaizdavau, jog galėčiau gyventi be skaičių. Be to, griuvus sovietinei sistemai Lietuvoje kūrėsi šiokia tokia verslui palanki įstatyminė bazė.
- Prieš penkiolika metų populiariausi verslai buvo kontrabandos gabenimas ir aukso lydymas. Koks buvo Jūsų startas?
- Džiaugiuosi, jog kontrabanda neteko užsiimti. Savo energiją nukreipiau į intelektualesnį verslą. Pirmuosius pinigus pavyko uždirbti prekiaujant akcijomis bei užsiimant didmenine prekyba. Tiesą sakant, tik pradėjus man sekėsi visi verslai.
- Vadinasi, esate gimęs po laiminga žvaigžde?
- Manau, man sekėsi ne dėl dangaus kūnų įtakos, o dėl atsargumo. Savo sprendimus pasverdavau vienuolika kartų ir tik po to juos priimdavau. Žinoma, galėjau ir rizikuoti. Taip besielgiantys gana greitai iškyla, tačiau netrukus prasideda nuopuolis.
- Gimėte ir augote Panevėžyje. Kas Jus atviliojo į pajūrį?
- Palangoje gyvenu jau septynerius metus. Į kurortą mane atvedė meilė jūrai ir polinkis statyboms. Palanga buvo ta erdvė, kurioje buvo galima pradėti statybų verslą. Dabar mieste jau per ankšta, todėl realizuoti idėjas reikia Klaipėdoje.
Grėsė susidorojimas
- Prieš kelis mėnesius buvo garsiai linksniuojama Ž.Vasiliausko pavardė. Daugelį nustebino Jūsų drąsa, kai atskleidėte vienos bendrovės privatizavimo aukciono užkulisius. Viešai papasakojote, jog Panevėžio bei Kauno verslininkų tandemas Jums net siūlė 2 milijonus litų, kad pasitrauktumėte iš konkurso. Kodėl prakalbote?
- Nebuvo kur trauktis. Galbūt pasakysiu labai populistiškai, tačiau nenuoširdūs veiksmai, pažeista verslo etika bei kiti niuansai neleido kitaip pasielgti.
- Nebijojote, jog po tokių pareiškimų Jus galėjo susprogdinti?
- Sakoma, jog nebijo tik kvailiai. Toks tikrai nesu, baimės jausmas nesvetimas ir man. Pasitikėjau Klaipėdos teisėsaugos struktūromis. Mano kabinete budėjo žmonės su žaliomis uniformomis. Tačiau labiausiai padėjo ketvirtoji valdžia - žiniasklaida. Geriausias ginklas buvo viešumas. Aukcione dalyvavau sąžiningai, tad sąžiningai ir gyniausi.
- Galbūt po tokios patirties ketinate pasukti ir į politiką? Ne paslaptis, kad taip būtų lengviau užsiimti verslu.
- Deja, šiandienos realybė tikrai yra tokia, kad politika pati stumia verslininkus į politiką. Nors dažnai vadovaujuosi posakiu „niekada nesakyk „niekada“, šiandien politikai tariu kategorišką „ne“. Man nepatinka viešumas. Tikrai nenorėčiau, kad žmonės aptarinėtų, kokius saldainius valgau.
Save išbando kelionėse
- Ką Jums reiškia verslas?
- Versle sukuosi tikrai ne todėl, kad banko sąskaitoje esantys pinigai didėtų geometrine progresija. Jie tėra priemonė tikslui pasiekti. Man verslas - dalinė savirealizacija.
- Galbūt atskleisite ateities planus?
- Sunku pasakyti, ką veiksiu po dešimties metų. Tikrai nesiekiu turėti visą šalį apimančio prekybos tinklo. Dabar mūsų rūpestis - greta „Klaipėdos“ viešbučio kylantis „kūdikėlis“. Jis, kaip ir žmogus, turėtų gimti po devynių mėnesių.
- Daugelis perspektyvių verslininkų kenčia nuo darboholizmo. Ar ir Jums reikia „gydytis“?
- Lietuvoje neegzistuoja savęs išsaugojimo kultūra, todėl ir tenka kalbėti apie darboholizmą. Aš darboholikas nebesu pastaruosius porą metų. Vieną dieną pasakiau - užteks. Džiaugiuosi, jog mane supa puiki komanda, kuria galiu pasitikėti.
- Kaip atsipalaiduojate?
- Kelis kartus per metus leidžiuosi į keliones, kurias vadinu savęs išbandymo žygiais. Paskutinįjį kartą su draugu buvome geografiniame Sibiro centre. Pasirenkame tik teisingas vietas. Kokias? Ten, kur nėra arti civilizacijos. Sraigtasparniu nusileidžiame į atšiaurią vietovę ir kelias savaites apie tūkstantį kilometrų keliaujame iki civilizacijos. Šiose kelionėse, kaip ir versle, negali suklysti, viską reikia apskaičiuoti.
- Tokioms išvykoms tikrai ryžtasi ne kiekvienas. Ar sunku surasti bendraminčių?
- Verslo partnerius rasti lengviau. Šiuo metu vėl rengiamės keliauti į šiaurę. Ten ketiname praleisti 35 dienas. Su draugu juokaujame, kad galbūt nereikia pasiimti ryšio priemonių su išoriniu pasauliu. Taip būtų daugiau „ekstrymo“.
- Ir versle, ir kelionėse stengiatės būti tikslus, viską apskaičiuoti ir nesuklysti. Nepavargstate?
- Visur reikia jausti balansą. Būtina tikėti kiekvienu savo žingsniu ir prieš jį žengiant pajusti būtinybę. Esu optimistas ir sau keliu tik maksimalius uždavinius, tačiau protingai nusistatau terminus jiems įgyvendinti. Nemanau, jog tikslą pateisina bet kokios priemonės. Mano credo - vertinti, subalansuoti, įgyvendinti.
Naujausi komentarai