Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis susitiko su Europos Komisijos paskirtu projekto „Rail Baltica“ koordinatoriumi Pavelu Telička ir aptarė praktinius šio projekto įgyvendinimo aspektus. Susitikime konstatuota, kad projektas „Rail Baltica“ išlieka svarbus Baltijos valstybėms, tačiau dėl pasikeitusios ekonominės situacijos būtina ieškoti pigesnių ir efektyvesnių sprendimų jam įgyvendinti. 

Susitikimo dalyviai sutarė, kad krizės laikotarpiu smarkiai pasikeitus ekonominei situacijai, būtina iš naujo įvertinti projekto „Rail Baltica“ finansavimo galimybes ir ieškoti naujų, paprastesnių sprendimų. Tapo akivaizdu, kad anksčiau numatytiems techniniams sprendimams įgyvendinti bus pernelyg sunku užtikrinti reikiamą finansavimą iš valstybės biudžeto ar bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ uždirbamų pajamų. 

Specialistų vertinimu, europinės vėžės geležinkelio linijai iki Kauno nutiesti reikėtų apie 1,55 mlrd. litų, tuo tarpu iš ES fondų tebūtų galima gauti apie 0,6 mlrd. litų paramos. Lietuvai tektų skirti trūkstamą lėšų dalį - beveik 1 mlrd. litų, o tai dabartinėje ekonominėje situacijoje nėra įmanoma. 

Tai pripažindama, EK žada Lietuvai visokeriopą pagalbą ir ketina bendradarbiauti ieškant paprastesnių ir pigesnių būdų projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti. 

„Šiandien esam atviri įvairiems sprendimams, analizuojame ir naujas, anksčiau nenagrinėtas projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo galimybes. Manome, kad į šį projektą galima pritraukti privataus kapitalo lėšų,  pasitelkiant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę“,- sakė susisiekimo ministras E.Masiulis. 

Projekto „Rail Baltica“ koordinatorius P.Telička teigiamai vertina Lietuvos pastangas įgyvendinti šį projektą ir teigia, jog Vilnius visada buvo viena iš varomųjų jėgų, skatinančių „Rail Baltica“ plėtrą.