Baltarusijai per vieną naktį užtvenkus į Lietuvą plūstančią pigių degalų upę, per sieną juos iki šiol vežę lietuviai niurna, bet tvarkos pažeisti neskuba. Bent kol išsiaiškins, ar su baltarusių pasieniečiais įmanoma susitarti.

Sumaištis ir ašaros

Šalies kaimynės vadovo Aliaksandro Lukašenkos sprendimas sugriežtinti prekių gabenimo per Baltarusijos sieną tvarką tapo tikru smūgiu iš prekių gabenimo per sieną besipelnantiems lietuviams. O eiliniai baltarusiai dėl to tik džiaugiasi, nes parduotuvėse vėl atsirado prekių.

Jau savaitę dažniau nei kartą per penkias dienas iš Baltarusijos važiuojantiems vairuotojams apmokestinami visi automobilyje esantys degalai.

Be to, visiškai uždrausta iš šalies išvežti šaldytuvus, skalbimo mašinas, dujines virykles, cementą, ploviklius, kruopas ir makaronus. Mėsos, sūrių, kondensuoto pieno, cukraus ir miltų be papildomų muitų galima išsivežti ne daugiau kaip 2 kg.

Medininkų pasienio poste, Baltarusijos pusėje, apie apribojimus skelbianti informacija keleiviams kelia tik dar daugiau klausimų. Iš lūpų į lūpas sklando patys įvairiausi gandai. Vieni šneka apie 50 litų muitą už dažniau nei kartą per penkias dienas vežamą baką benzino, kiti kalba jau apie 40 eurų. Vienas eilėje stovinčių vyrų patikino, kad baltarusių muitininkai patys nelabai gerai žino tvarką, tad sankcijas gali taikyti tiesiog savo nuožiūra.

"Aš važiavau birželio 9 d. ir  birželio 13 d. Jie pradėjo skaičiuoti, kad važiavau prieš keturias dienas, ir nenorėjo manęs išvis leisti per sieną. Bet juk įstatymas įsigaliojo nuo birželio 11 d. Tai, kiek ir kur važiavau iki tos dienos, niekam neturi rūpėti. Bet ne, jie vis vien skaičiuoja", – piktinosi pašnekovas.

Išnyko eilės pasienyje

Įvedus apribojimus, pasienyje akimirksniu išnyko ir automobilių eilės.

"Vilniaus diena" jau rašė, kad kasdien ar net dukart per dieną sieną kertantys "benzinvežiai" susitardavo su lietuvių muitininkais. Šiems už greitesnį sienos kirtimą, anot vieno kontrabandininkų, buvo mokama po 10 litų už kiekvieną reisą. Atrodo, kad degalų gabentojai su baltarusiais bendros kalbos neranda.

"Gąsdina ne tiek muitas, kiek neaiškumas. Grasinama teismais, kurie gali užtrukti, o visam tam laikui konfiskuojama mašina. Be to, pradėjęs konfliktuoti, gali ir vizos visam laikui netekti", – dalijosi įspūdžiais Vladimiru prisistatęs benzino vežėjas.

Vyras šiuo metu stengiasi nekirsti sienos dažniau, nei reikalaujama, tačiau pripažino, kad kai kurie rizikuoti nebijantys degalų gabentojai įvažiuodami į Baltarusiją deklaruoja vykstantys neva pilnu baku degalų ir, jeigu išvengia patikrinimo, atgal ramiausiai grįždami nemokėti jokių muitų.

"Žinoma, tai rizika. Kita vertus, baltarusiai kol kas apsiriboja vizualia apžiūra ir tiki, ką rodo degalų bako rodyklė. Bet manau, kad tai truks neilgai. Ir jiems ims kilti įtariamų, ko čia važinėjama kas dieną", – dėstė pašnekovas.

Ir tikrina, ir pasitiki

Dažniau per sieną važiuojantys vairuotojai sako, kad baltarusių muitininkai jau ėmėsi apžiūras atlikti kur kas kruopščiau. Tiesa, kol kas taip tikrinami ne visi automobiliai.

Jau pirmosiomis dienomis po to, kai buvo įvesta naujoji tvarka, Baltarusijos muitinės interneto svetainėje atsirado pranešimų apie bandymus nestacionariose degalų talpyklose nelegaliai išvežti iš šalies degalų. Baltarusių muitininkai įspėjo, kad "degalų biznis pasienyje – rizikingas užsiėmimas ir jo dalyvių laukia rimti padariniai".

"Anksčiau degalų, cigarečių gabenimas buvo lyg ir pelningas Baltarusijai, tad ypatingų patikrų nebūdavo. Dabar iš aukščiau pareikalauta, kad būtų rezultatas, ir dirbama dėl rezultato. Kol ekonominė konjunktūra nepasikeis, taip ir bus. Tad lietuviai gali ilsėtis – ir muitininkai, ir kontrabandininkai", – patikino pavardės neminėti prašęs baltarusių muitininkas.

Nauja tvarka prigijo

Įveikus sieną, dar viena kliūtis pigaus baltarusiško benzino mėgėjų laukia degalinėse. Jose degalų už baltarusiškus rublius gali įsigyti tik vietos gyventojas, vairuojantis automobilį baltarusiškais numeriais. Jeigu baltarusis vairuoja automobilį lietuviškais numeriais, jis degalinės darbuotojui turi pateikti pasą.

Degalinėse taikomas Baltarusijos banko nustatytas valiutos keitimo kursas, todėl benzinas lietuviams bene 40 centų brangesnis nei baltarusiams ir kainuoja truputį per dviejų litų už litrą. Tokia tvarka galioja tik pasienio degalinėse. Siekiantiems gauti benzino už "zuikučius" tenka važiuoti į šalies gilumą.

"Susitarti galima ir pasienio degalinėse, bet dabar tai vis sunkiau. Niekas nenori rizikuoti. Vienu metu galėjai už dolerį iš baltarusio pasiskolinti numerius, bet greitai atsirado milicija ir versliukas baigėsi. Gali atvažiuoti tikrintojai ir pasidomėti, kodėl tokiai ir tokiai mašinai lietuviškais numeriais degalų parduota už baltarusiškus rublius", – dėstė vienas vairuotojų.

Kainos pamažu kyla

Atrodo, kad įvesti apribojimai paveikė Baltarusijos rinką ir joje nejusti nei degalų, nei produktų stygiaus. Nors kainos pamažu kyla, jos vis tiek lieka įkandamos eiliniam gyventojui. Lentynos vėl pilnos tokių "strateginių prekių" kaip makaronai ar kruopos, už kurių išvežimą numatomos itin griežtos sankcijos.

Pienas kainuoja 2,5–3 tūkst. rublių. Baltarusijos gyventojai vidutiniškai uždirba apie milijoną rublių per mėnesį. Kai kurių produktų kainos, nors ir nesmarkiai, krenta: brangiausios rūkytos dešros kai kuriose parduotuvėse atpigo nuo 45 iki 39 tūkst. rublių už kilogramą.

Nedaug, bet į viršų kopia duonos kaina. Prieš porą savaičių 1830 rublių kainavęs batonas dabar pabrango iki 2380 rublių. Glaistyti varškės sūreliai per tą patį laikotarpį pabrango nuo 800 iki 960 rublių. Fermentinio sūrio kainos kol kas nekinta ir įstrigo ties 25 tūkst. rublių už kilogramą riba.

Vaistinėse – apgultis

Pastaruosius porą mėnesių baltarusiai, nepaisydami valdžios patikinimų, kad prekių užteks visiems, šturmavo parduotuves, o dabar nemažai žmonių veržiasi į vaistines. Nežinia, šitaip gyventojai bando malšinti įtampą ar tiesiog užkrauti lentynas namie medikamentais "ateičiai", tačiau perkama viskas – nuo antibiotikų iki vitaminų.

Užėjus į vaistinę, močiutė drebančiom rankom glamžė tuščią vaistų dėžutę ir vis kamantinėjo vaistininkę, kodėl pasikeitė tik pakuotė, o ne kaina. Galiausiai pagyvenusi moteriškė numojo ranka. "Keičia dėžutes, o vaistai tie patys. Nepirksiu", – rankose gniauždama tūkstančius rublių išskubėjo nepatenkinta pirkėja.

Daugumos baltarusiškų vaistų kainos liko tokios pat kaip prieš krizę. Pačių būtiniausių vaistų kainos vis dar neviršija tūkstančio rublių – mažiau nei 40 lietuviškų centų.

Vis dar nėra cigarečių

Koja kojon su užslėpta infliacija žengia užsienietiškų prekių kainos. Prieš mėnesį apie 3500 rublių kainavęs pakelis sulčių dabar jau vertas bene 7 tūkst. rublių. Aukso vertės lieka ir bananai. Jie Ašmenos miestelyje parduodami net po 12 tūkst. rublių už kilogramą. Milijonus tenka skaičiuoti žvelgiant į parduotuvėse vėl pasirodžiusius užsienio gamybos dulkių siurblius, maišytuvus ir kitą buitinę techniką.

Tačiau Baltarusijos prekių lentynose vis dar neatsirado rūkalų. Nors ir pabrangę vidutiniškai 50 proc., jie lieka svajonė eiliniam rūkaliui arba kontrabandininkui. Apsilankius Ašmenoje tik vienoje parduotuvėje teko pamatyti brangesnių cigarečių, po 3870 rublių už pakelį. Tačiau vos po 20 minučių jau buvo dingusios ir jos.

Parduotuvių lentynose užsilikusios pačios pigiausios cigaretės – "Prima" ar "Viceroy", kurių kaina neviršija 2 tūkst. rublių (apie 80 lietuviškų centų).