Pastarojo dešimtmečio Lietuvos regionų socialiniai ir ekonominiai rodikliai parodė, kad gyvenimo lygio bei ekonominiai skirtumai tarp šalies regionų didėja, dalis teritorijų susiduria su rimtomis problemomis – formuojasi aukšto nedarbo lygio teritorijos, gilėja socialinė diferenciacija. Joms spręsti vidinių regionų išteklių nepakanka. Valstybės pagalba regionų plėtrai tampa vis aktualesnė ir intensyvesnė.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Regioninės politikos departamento (RPD) direktoriaus Arūno Plikšnio, regionų vystymosi sėkmę ar nesėkmes lemia daug išorinių ir vidinių veiksnių – net ir sutelkus visas valstybės galias, negalėtume reikšmingai paveikti pasaulio ekonomikoje vykstančių procesų, situacijos eksporto rinkose. O į trumpalaikį greitesnį ekonomikos augimą nukreipti sprendimai, kai stipriausiuose miestuose koncentruojami žmogiškieji ištekliai, investicijos, dažnai turi ir kitą poveikį, apie kurį pamirštama užsiminti – sumažėja plėtros tvarumas, išsibalansuoja socialinė ir ekonominė šalies raida. Nuo tokios centralizacijos ilgainiui nukenčia ne tik silpniau išvystytos teritorijos, bet ir stipriausiais laikomi didieji miestai, todėl regioninė politika, atsakomieji veiksmai, yra būtini.

„Jaunai, vos nuo 2007 m. realius finansinius instrumentus įgijusiai Lietuvos regioninei politikai keliami tikslai yra rimtas iššūkis, ir jį priimti – reiškia iškelti sau dideles ambicijas. Vidaus reikalų ministerijai tenka svarbi regioninės politikos koordinavimo funkcija – tai bendrų sprendimų su sektorinėmis ministerijomis, regionų ir vietos valdžios institucijomis paieška, veiksmų derinimas“ – sako VRM RPD direktorius A.Plikšnys.

VRM taip pat administruoja aštuonias 2007 – 2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos veiksmų programų priemones. Penkios iš jų yra skiriamos investicijoms į miestų, miestelių ir kaimų infrastruktūrą, o trys – „minkštosios“, skirtos pagerinti savivaldybių administracijų tarnautojų gebėjimus, teritorijų planavimo ir strateginio planavimo dokumentų kokybę. Investicinė parama pagal VRM administruojamas priemones nukreipiama į tikslines teritorijas, tai yra regioninius ekonomikos augimo centrus – miestus, kurie gali tapti ekonomiškai silpnesnių regionų varikliais, problemines teritorijas, kur buvo nustatyti didžiausi socialinių problemų židiniai, bei kaimo vietoves, kuriose pirmiausiai siekiama didesnės ūkinių veiklų įvairovės (diversifikavimo), geresnių gyvenimo sąlygų. Visoms šioms vietovėms per 7 metus numatyta apie 1181 mln. Lt. ES ir valstybės biudžeto paramos.

Tikslinės teritorijos:

1.  LRV patvirtintos probleminės teritorijos:

Akmenės rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų savivaldybės.

2. Regioniniai centrai:

Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Mažeikiai, Utena ir Visaginas

3. Kaimo vietovės:

Kaimai, miesteliai ir miestai iki 3000 gyv.

Sudėtingos problemos, su kuriomis susiduria miestai ir miesteliai, reikalauja su daugeliu sektorių (švietimo,socialinės apsaugos, susisiekimo, energetikos, aplinkosaugos ir kt.) susijusių sprendimų derinimo. Todėl kuriant tikslinėms teritorijoms taikomas priemones, pirmiausiai buvo atsižvelgta į europinės URBAN iniciatyvos principus ir patirtį – šio pobūdžio investicijos vyrauja senosiose ES šalyse narėse, nes sudaro galimybę iš esmės atnaujinti, atgaivinti urbanistines teritorijas, kas sunkiai realizuojama derinant įvairias kitų ministerijų priemones. Kompleksinio pobūdžio („URBAN tipo“) projektai gali apimti ir transporto infrastruktūros, ir viešųjų erdvių, kultūros, sporto, kitos bendruomeninės infrastruktūros įrengimo ir tvarkymo, apleistų teritorijų regeneravimo ir pritaikymo verslo plėtrai darbus, kuriais prisidedama prie kompleksinės miestų ar kaimo vietovių plėtros. Probleminėse teritorijose papildomai remiamas daugiabučių modernizavimas ir socialinio būsto įrengimas.

ES skiriama parama Lietuvos regionams

• 14 probleminių teritorijų – 321 mln. Lt. Iš jų:

Šių teritorijų savivaldybių centrų infrastruktūros tvarkymui–  116,5 mln. Lt

Daugiabučių namų  renovavimui – 163,4 mln. Lt

Socialinio būsto įrengimui – 40,8 mln. Lt.

• 7 regioninių centrų kompleksiniam sutvarkymui  – 452 mln. Lt

• Apie 200 kaimo vietovių kompleksiniams projektams – 408 mln. Lt

Probleminės teritorijos – tai savivaldybės, kurios paramos laikotarpio pradžioje susidūrė su didžiausiomis socialinės atskirties problemomis. Joms skiriamos trys ES remiamos priemonės. Pagal priemonę „Probleminių teritorijų plėtra“ remiamos veiklos apima miesto aplinkos gerinimą, miestų traukos centrų, kultūros, laisvalaikio, bendruomeninės infrastruktūros kompleksinę plėtotę. Šiuo metu jau atnaujinta ir Kelmės miesto centrinė dalis, Jonavos reprezentacinės aikštės, Neries upės krantinė, sutvarkytos Ignalinos, Švenčionėlių viešosios erdvės.  24 projektai pagal šią priemonę yra vykdomi.

Investicijas į probleminių teritorijų miestų aplinką papildo daugiabučių renovavimo priemonė. Kompleksiškai tvarkomoje vietovėje finansuojama iki 85 proc. renovacijos projekto vertės, likusi dalis iki 15% - gyventojų lėšos. Taikant šį mechanizmą planuota atnaujinti 300 daugiabučių, ir šis planas sėkmingai vykdomas – jau baigta 17 daugiabučių renovacija (13 iš jų Jonavoje), darbai šiuo metu vyksta 282 namuose (iš jų 177 renovuojami kompleksiškai).

Probleminėse teritorijose parama taip pat skiriama socialinio būsto plėtrai - nenaudojamų, apleistų pastatų pritaikymui socialiniam būstui, taip pat socialinio būsto atnaujinimo išlaidų renovuojamuose daugiabučiuose namuose kompensavimui. Pritaikant kitos paskirties pastatus (ligoninės korpusai, administraciniai pastatai, bendrabučiai) jau įrengti 78 nauji socialiniai būstai (viso planuojama įrengti 290, modernizuoti 200 būstų).

Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra – miestų, esančių mažesnėse, silpniau išvystytose apskrityse, bet turinčių pakankamą ekonominio augimo potencialą, vystymas yra Lietuvos regioninės politikos prioritetas. Siekiant geriau išnaudoti šių miestų potencialą, kuriamos viešosios erdvės, patrauklios bendrauti, dirbti, kurti, ar plėtoti verslą, atgaivinami ar kuriami nauji bendruomenės traukos centrai, sudaromos sąlygos aktyviam poilsiui, laisvalaikiui. Naujam gyvenimui prikeliamos apleistos, užterštos pramoninės teritorijos. Regioniniuose centruose jau finansuoti 63 tokie projektai, 17 iš jų jau užbaigti.

Vystant kaimo vietoves, siekiama geresnės gyvenamosios aplinkos, ir ūkinės veiklos įvairovės didėjimo, todėl  modernizuojami viešieji pastatai, jie pritaikomi kuriamam smulkiajam verslui, amatams, bendruomenių poreikiams, socialinėms paslaugoms. Taip pat kuriamos ir atnaujinamos poilsiui, laisvalaikiui, sportui ir kultūrai skirtos zonos, atnaujinama transporto infrastruktūra. Įvairiose Lietuvos kaimo vietovėse jau finansuoti 175 projektai, 27 iš jų jau užbaigti.

užs.nr.988178