Ledu Nerį pavertusi žiema, neįtikėtina vasaros liūtis, užtvindžiusi namus, škvalas, su šaknimis rovęs  medžius, rudenį - neįprastai šiltas lapkritis. Kokių siurprizų dar pateiks klimatas?

„Mano kieme vėl žolė sužaliavo, o medelis jau sukrovė pumpurus“, - ankstyvą sekmadienio rytą plušėdama sode murmėjo pusamžė kaunietė.

Klimatologai tvirtina, kad lapkritį būta pačių keisčiausių rekordų, o šiųmetis – vienas iš tokių.

„Antrajame lapkričio dešimtadienyje Kaune turėtų būti gerokai žemesnė temperatūra, - tvirtina Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis. – Paprastai lapkritį dienos temperatūra turėtų būti 3,5-3,7 laipsnio šilumos, o šiuo metu temperatūra pakyla iki 10-12 laipsnių.“

Pasak jo, antrajame lapkričio dešimtadienyje naktimis temperatūra vidutiniškai turėtų nukristi iki 0,5 laipsnio šalčio, kai pastaruoju metu naktimis atvėsta tik iki 4-5 laipsnių šilumos.

Visgi profesorius pabrėžia, kad šiųmetis lapkritis kol kas rekordų nesumušė, tačiau mūsų teritorijoje šis mėnuo visais laikais buvo labai kontrastingas.

„Pati aukščiausia temperatūra lapkritį Kaune buvo užfiksuota 1968 metais – 16,7 laipsnio šilumos. 1996 metais lapkritį oras buvo sušilęs iki 13,5 laipsnio šilumos. Tačiau tokie maksimumai buvo pasiekti pirmomis mėnesio dienomis, o ne mėnesio viduryje“, - pabrėžė A.Bukantis.

Anot jo, Lietuvoje būta ir labai šaltų lapkričių, kai temperatūra nukrisdavo net iki 21-22 laipsnių šalčio.

„1998 metais buvo labai šaltas lapkritis – net iki 21 laipsnio šalčio buvo atšalę“, - pasakojo profesorius.

Šiųmečio lapkričio šiluma į Lietuvą atkeliavo iš Pietų Europos. „Nuo Viduržemio jūros plūstelėjusi šiluma lemia Europos ir dalies Rusijos orus. Šitokia anomali atmosferos cirkuliacija susidarė dėl to, kad sustiprėjo meridianiniai procesai. Šalti orai vyrauja Vakarų Europoje, ten šaltos oro masės veržiasi iš Atlanto, pas mus – oro masės iš pietų“, - aiškino A.Bukantis.

Pasak jo, tvyrant šiltiems lapkričio orams, baimintis dėl floros ir faunos tikrai nereikėtų.

„Kataklizmų nebus, - ramina profesorius. - Paukščiai, kurie išskrido, tikrai negrįš, o likusiems paukščiams, esant aukštai temperatūrai, geresnės sąlygos pramisti. Augalų vegetacija, kad ir silpna, gali atsinaujinti. Jeigu užsitęstų tokie šilti orai, galimas ir pumpurų brinkimas.“

Orų prognozavimas, remiantis senolių pastebėjimais, pasak VU profesoriaus, tėra linksma tautosakos pramoga. Pasak A.Bukančio, deja, mokslininkai taip pat nėra pateikę aiškių prognozių, kokia bus ši žiema.

„JAV mokslininkai prognozuoja, kad gruodžio ir sausio mėnesiais oro temperatūra bus artima vidutinei daugiametei, t.y. paros temperatūra Kaune svyruos apie 3-4 laipsnius šalčio, o vasarį bus puse laipsnio aukštesnė“, - pridūrė profesorius.