Dar visai neseniai sostinės metraštininku vadinamas Antanas Rimvydas Čaplinskas specialiuose Vilniaus pažinimo vakaruose pats dalydavosi žiniomis, o dabar minimas kaip vienas iškiliausių sostinės praeities ir dabarties gyvenimo tyrinėtojų.

Skubėjo rašyti

Šią savaitę sueina mėnuo, kai mirė knygų apie Vilnių autorius A.R.Čaplinskas. Jo įnašas į miesto istoriją pirmadienį prisimintas, apkalbėtas Vilniaus mokytojų namų svetainėje, tradiciniame renginių ciklo „Pažinkime Vilnių“ vakare.

Bene daugiausia apie autoriaus nuveiktus darbus papasakoti dabar gali leidyklos „Charibdė“ vadovė Rita Kubilienė. Būtent šios leidyklos vadovė ir redaktorė pirmoji perskaitė daugelį A.R.Čaplinsko raštų.

„Pirmąją jo knygą “Šv. Jono, Dominikonų, Trakų gatvės„ išleidome 1998-aisiais. A.R.Čaplinsko rankraštis buvo rankraštis tikrąja šio žodžio prasme. Neabejoju, kad visą knygą parašyti ranka autoriui buvo tikras iššūkis. Tiesą sakant, ir mums, redaktoriams, šis rankraštis buvo ne menkesnis iššūkis“, – kalbėjo R.Kubilienė. Ji priminė, kad pirmajai knygai istorijas A.R.Čaplinskas rinko bene 20 metų, valandų valandas krapštėsi archyvuose. Pasak leidyklos vadovės, šią knygą skaitytojai įvertino – ji sulaukė milžiniško populiarumo. Viena to priežasčių – kitaip, netradiciškai surašyta Vilniaus gatvių istorija.

Ji pasakojo, kad po pirmos puikiai skaitytojų įvertintos knygos A.R.Čaplinskas tarsi išdrąsėjo – į leidyklą pradėjo nešti tekstus vieną po kito. Knygos pasipylė lyg iš gausybės rago...

„Atrodo, kad A.R.Čaplinskas labai skubėjo rašyti. Dabar suprantu, kad jis norėjo kuo daugiau savo knygų palikti skaitytojams. Daug kam kilo įvairių įtarimų, kaip vos ne kasmet tokias išsamias knygas jis išleisdavo. Tačiau reikia įvertinti tai, kad R.Čaplinskas, dar dirbdamas pagrindinį inžinieriaus energetiko darbą, daugelį metų laisvalaikį leisdavo archyvuose. Jis buvo tiek pririnkęs medžiagos, kad ir pats sakydavo, kad dar dešimt knygų apie Vilnių galėtų parašyti“, – sakė R.Kubilienė.

Antanas Rimvydas Čaplinskas

Vilniaus praeities tyrinėtojas, senųjų sostinės vietovardžių gaivintojas, rašytojas, kolekcininkas ir mecenatas A.R.Čaplinskas po sunkios ligos mirė gruodžio 13 d., eidamas 73-iuosius metus.

A.R.Čaplinskas – pirmosios po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus miesto tarybos narys (1990–1995 m.) ir miesto vadovas (1994–1995 m.). Nuo pat susikūrimo vadovavo Lietuvos sostinei apie pusę tūkstančio senųjų miesto vietovardžių sugrąžinusiai Vilniaus pavadinimų komisijai.

Pastaraisiais metais buvo sostinės Paminklų, atminimo lentų ir pavadinimų komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuo 1998 m. – Vilniaus etninės kultūros centro vyriausiasis koordinatorius leidybai.

Iš profesijos inžinierius energetikas A.R.Čaplinskas keturis dešimtmečius savarankiškai tyrinėjo Vilniaus istoriją. Tyrimų ir archyvinės medžiagos pagrindu parengė ir išleido septynias knygas: unikalią dvikalbę (lietuvių–anglų k.) vietovardžių studiją „Vilniaus gatvės. Istorija, vardynas, žemėlapiai“ (2000 m.); trilogiją iš serijos „Vilniaus gatvių istorija“: „Šv. Jono, Dominikonų, Trakų gatvės“ (1998, 2008 m.); „Valdovų kelias. Rūdninkų gatvė“ (2001 m.); „Valdovų kelias. Didžioji gatvė“ (2002 m.); „Valdovų kelias. Pilies gatvė“ (2005 m.); „Vilniaus istorija: legendos ir tikrovė“ (2010 m.); „Vilniaus atminimo knyga. Mieste įamžintos asmenybės“ (2011 m.).

Sostinės metraštininku vadinamas A.R.Čaplinskas už nuopelnus kultūrai, atgaivintas Vilniaus gatvių ir ten gyvenusių žmonių istorijas 2008 m. buvo pagerbtas Šv. Kristoforo statulėle.

Daugiau skaitykite trečiadienio dienraštyje „Vilniaus diena“.