Deguonies pagausėjimas prikelia mirusį jūros dugną naujam gyvenimui - sukuriamos naujos ekosistemos.

„Pastaruoju metu visi susikoncentravę ties medžiagų, neigiamai veikiančių jūros dugną, patekimo į vandenis ribojimu, tačiau mes vietoje to galime padėti pačiai gamtai natūraliai susidoroti su fosforo junginiais, kurie ir sukelia didžiausias problemas“, - sakė Andersas Stigebrandtas, Gotenbugo universiteto Švedijoje profesorius.

Šio universiteto mokslininkų dviejuose šalies fiorduose atliekamų bandomųjų tyrimų metu paaiškėjo, kad pumpuojant deguonies prisotintą vandenį iš jūros paviršiaus į dugną, ekosistemos pamažu atsistato. Šiuo metu didelė vėjo varoma pompa turėtų būti išbandoma atviruose Baltijos vandenyse, praneša „TerraDaily“.

Jūros dugno aprūpinimą deguonimi galima palyginti su užliejamų plotų sukūrimu žemės paviršiuje. Abiem atvejais sudaromos tinkamos sąlygos atsirasti produktyvioms ekosistemoms, kurios efektyviai sunaudotų susikaupusių medžiagų perteklių.

Šiuo metu Baltijos jūros gelmėse – 120 metrų ir didesniame gylyje - paplitę paprastos struktūros augalai ir organizmai, kuriems nereikalingas deguonis, tačiau jų išskiriamos medžiagos yra kenksmingos jūros gyvybei, nes skatina rūgimą.

„Jei miręs Baltijos dugnas butų aprūpintas deguonimi, kiekvienas kvadratinis kilometras sugebėtų per gana trumpą laiką sunaudotų apie 3 tonas susikaupusių fosforo junginių. Tai savo ruožtu turėtų ryškų geocheminį poveikį. Jei deguonies tiekimas vyktų ilgesnį, nei numatyta, laikotarpį, jūros fauna sugebėtų įsitvirtinti ir susikaupusiose nuosėdose. Po deguonies pumpavimo nutraukimo, atsistačiusios ekosistemos su į Baltiją patenkančiais junginiais turėtų susitvarkyti be papildomos pagalbos“, - aiškino A. Stigebrandtas.

Jo vadovaujamame projekte šiuo metu vyksta bandomieji tyrimai ir hipotezių tvirtinimai. Stebint laboratorijose ir fiorduose atliktų eksperimentų tolimesnę eigą, neilgai trukus bus galima išaiškinti – ar deguonimi aprūpintose jūros gilumoje susikūrusi fauna sugebės išlikti ir mažinti susidariusias fosforo junginių nuosėdas.

Bendradarbiaujant su bendrove „Inocean“ bus mėginama sukonstruoti galingą pumpavimo įrenginį, kuris sugebėtų savarankiškai veikti toli nuo kranto ir išbandyti jį atviroje jūroje. Konceptinis siurblys yra 60 metrų aukščio, prie jo jungiami kanalai gali siekti 100 metrų gyli, o unikali konstrukcija turėtų leisti išvengti bangų mūšos. Įrenginį planuojama testuoti rytinėje Švedijos pakrantėje.

„Toks siurblys yra 15 kartų galingesnis už fiorduose per eksperimentus naudotą įrangą. Jo siurbimo galia sieks 30 kubinių metrų per sekundę. Jei šis bandymas su nauja įranga pasiteisins – ateityje bus sukonstruotas 5 kartus galingesnis siurblys, kuris dėl savo specialaus plūduro neturėtų susidurti su sunkumais net ir tiekdamas deguonies prisotintą vandenį į 120 metrų gylį“, - teigė A. Stigebrandtas.