Neregėti Vileišių rūmai Pereiti į pagrindinį turinį

Neregėti Vileišių rūmai

2014-02-28 10:55
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Dabartinio Antakalnio, iki pat XIX a. pabaigos buvusio Vilniaus priemiesčiu, pradžią puošia net tik visiems žinomas baroko perlas – Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.

Tikrai ne kiekvienas vilnietis ar miesto svečias, pro ją traukdamas kairėje gatvės pusėje pamatęs išskirtinio grožio neobarokinius pastatus, žino, kas ir kada pastatė šiuos rūmus. O dažnas, patyręs, kad rūmuose įsikūręs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI), nustemba: kodėl ne ambasada? Ne kokio nors turtuolio rezidencija?

Atsakyti į visus šiuos ir dar daugybę kitų klausimų padės neseniai išleista knyga-albumas "Vileišių rūmų ansamblis Vilniuje". Gausiai nuotraukomis ir kita vaizdine medžiaga iliustruoto leidinio sumanytojas, sudarytojas ir vienas autorių – LLTI Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, skyriaus apie ansamblio architektūrą autorė – viena žymiausių Lietuvos architektūros istorikių dr. Nijolė Lukšionytė, pratarmę parašė LLTI direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas.

Pasak literatūros istoriko, bibliografo Sigito Narbuto, Vileišių rūmai – viena iš legendomis ir pasakojimais apaugusių Vilniaus vietų. Pagalvojus apie šį daugiau kaip prieš šimtą metų iškilusį architektūrinį ansamblį, į galvą ateina XX a. pradžios lemtingieji įvykiai ir Nepriklausomybės Aktas, kuris galbūt buvo, o gal ir tebėra ten paslėptas...

Kaip papasakojo knygos sumanytojas ir leidėjas G.Vaškelis, planuota leidinį parengti daug kuklesnį, tačiau, pradėjus rinkti medžiagą, istorijos ir pasakojimai gijomis vedė tolyn per visus laikotarpius nuo ansamblio pastatymo metų, 1906-ųjų, iki pat šių dienų, tad knygoje atsirado skyrius "Vileišių rūmų ansamblio istorijos bruožai". O siekiant pristatyti, kas šiais laikais saugoma buvusioje Vileišių rezidencijoje, parengtas skyrius "Lituanistiniai fondai" – apie instituto bibliotekos fonduose ir archyvuose saugomus lobius. Nemažai vietos knygoje skiriama Petro Vileišio asmenybei, jo kultūrinei ir visuomeninei veiklai aprašyti.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius S.Narbutas sako: "Yra Vilniuje žmonių, kurie dar ir šiandien tiki, kad Nepriklausomybės Aktas gali būti paslėptas kur nors Vileišių rūmuose, nors 2004–2006 m. juose buvo atlikta rekonstrukcija ir viskas, kas įmanoma, buvo patikrinta. Visgi brangių dalykų Vileišių ansamblis tikrai slėpė. 1999 m. prieš pat mirtį pirmasis Vilniaus garbės pilietis Pranas Razmukas, Jono Basanavičiaus bibliotekininkas, patikėjęs, kad laikai negrįžtamai pasikeitė, parodė, kur instituto palėpėje paslėpti neįkainojami istoriniai dokumentai: Lietuvos Tarybos 1917–1918 m. posėdžių protokolai ir kiti dokumentai, Marcelės Kubiliūtės (1898–1963 m.) archyvas, Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto (1941 m. birželio 24–rugsėjo 15 d.) veiklą liudijantys dokumentai ir kt. Visa tai surasta, atiduota tvarkyti ir saugoti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai."

Daugiau naujienų