Tipiškas šių dienų vaizdelis vienoje Kauno parduotuvių. Prie kasos stovi keturi jaunuoliai, panašūs į britpopo grupę užkandėlių, už jų – vidutinio amžiaus pora, paskui – jau aš su keptų šprotų pakuote rankoje. Jaunuoliai apsipirko: trys pakuotės šašlykų, dvi dėžės alaus ir dar visokių užkandėlių. Aišku, kad trauks kur prie ežero ir visai ne grybų rinkti. Už jų stovinti dama murma vyrui į ausį: o tai kada mes šašlykus kepsime, kada kur nors važiuosime? O kadaise žadėjai, kad į Graikiją. Vyras ramiai atsako, kad šašlykų galima nusipirkti kad ir dabar, kieme ir išsikepsiantys. Dama aiškiai nusivylusi, todėl, kad atostogos, kurios neturi būti leidžiamos kieme.

O kodėl ne? Pakalbėkime apie atostogų šantažą, kuris akivaizdžiausiai pasireiškia dviem formomis. Pilni socialiniai tinklai naujų nuotraukų, kuriose laimingi atostogų keliauninkai ševeliūromis užstoja Europos didmiesčių bokštus arba išsišiepę Turkijoje graužia kokį nors kebabą. Žinia čia viena: va kur mes, va kaip mums, o jūs kur? Namie prie teliko ar gerų geriausiai vasaros skruzdėlyne Palangoje?

Gatvės pilnos įdegusių ir perdegusių žmonių – aišku, kad ką tik nuo jūros. Tai antroji šantažo forma: važiuok prie jūros, maudykis ir deginkis, elkis kaip baltas žmogus. O kas, jei aš nenoriu, o kitas tam neturi laiko ar pinigų?

Gal man smagiau nueiti į Žaliakalnio turgų, prisipirkti ko reikia ir savo sodelyje su draugais keptis barbekiu. Arba skaityti gerą knygą, žiūrėti filmą, išeiti su drauge pasivaikščioti po Kauną, kuriame tiek nuostabių vietų. Nors ir draugė jau praneša pageidaujanti prie vandens, bet pakanka pasėdėti šitame Sacharos karštyje 20 minučių ir galvoje ima šaudyti saugikliai. Aš ją suprantu, man atostogos bet kada, nes dirbu namuose ir laiką dėliojuosi kaip į galvą šauna, o jai atostogos tik tam skirtu metu. Štai ir vienuolikmetis sūnus jau sėdi Nidoje ir jį aš taip pat suprantu. Žmogus atostogavęs Rode, Kretoje, Kanaruose, Romoje, o Nidoje nebuvo nė karto. Visus tuos dalykus suprantu, bet jie nėra savaime suprantami ir visiems privalomi.

Tad ir neverta pasiduoti nuotraukų bei įpročių šantažui, o leisti atostogas taip, kaip kam patinka. Hermannas Hesse kadaise apgailestavo, kad taurų dykinėjimo meną mūsuose daugiausia propaguoja nevykėliai. Būkime dykinėjimo meistrais. Gerų atostogų!