Prieš pat Naujuosius atvažiavo pas mane dvi draugės, Vilniaus menininkės. Abi norėjo aplankyti M.K.Čiurlionio muziejų, bet kur tas muziejus yra? Laisvės alėjoje jos praeivių šito klausė penkis kartus, ir NĖ VIENAS kaunietis nežinojo kur. Vienas pasakė "tai gal Čiurlionio gatvėj", kitas pasakė "kažkur prie Velnių muziejaus". Vadinasi, bene unikaliausias Kauno muziejus miestiečiams yra terra incognita ir mažiau žinomas net už Velnių muziejų. O jei jo ieškotų koks užsienietis (čia, nekalbu apie japonus, tie net Sugiharos namą susiranda, nors apie jį žinotų gal tik kas 50 000-asis kaunietis)? Kaip su kitais muziejais (išskyrus Zoologijos, kuris, kaip visi žino, "prie pašto")?

Kauno miesto muziejui (yra ir toks, ir itin įdomus) persikėlus į rotušę, lankytojų gerokai padaugėjo. Rotušę žino visi, o joje atradus dar ir muziejų – dvigubas malonumas. Tik tiek, kad muziejui ten akivaizdžiai stinga parodinio ploto, be to, tenka susigyventi su rotušės specifika: vestuvėmis, oficialiomis ceremonijomis ir kai kurių didžiūnų noru ką nors švęsti būtent ten. Labai tikėtumės, kad abi kiek skirtingas "specifikas" suderinti įmanoma, ir tai bus daroma.

Nė vienas Kauno taksistas nežino, kur yra Maironio muziejus, daugybę kartų tuo teko įsitikinti. Tačiau keisčiausia, kad nežino net kai kurios mokytojos, norinčios atvesti mokinių grupę į ekskursiją. Ateina ir nustemba: kad būtent čia ir kad būtent taip. Kur šis muziejus, nežino ir kai kurie žurnalistai, klausimas būna tas pats – kur jūs? Ogi čia pat, už Maironio paminklo. O tai kur tas paminklas? Labiausiai šio muziejaus nežino valdininkai, su kuriais tenka derinti investicinius planus. Galiausiai ateina koks ilgai kviestas Savojo Kabineto Viešpats ir dideliausiai nustemba, mat ligi šiol galvojo, kad Maironio muziejus – tai dūminė pirkelė su vienu apmusijusiu langu ir nupezusiu staleliu žąsies plunksnai pasidėti. To, kad šiuose muziejuose organizuojamos kuo puikiausios edukacinės programos, nežino beveik niekas, o juk pakanka tik paskambinti, susitarti, ir jūsų vaikai turės smagią ir turiningą popietę.

Ko trūksta? Informacijos, kurios prieinamumas ir intensyvumas būtų ne menkesni nei prekybcentrių išpardavimų. Kaunas yra muziejų miestas, čia jų daug, įvairių, aukščiausio lygio, o kiek procentų miesto gyventojų juos lanko? Ir kiek procentų tokių, kurie galų gale atsiduria viename miesto muziejų ir nustebę suvokia, kad daugybę metų gyveno šalia didžiulių turtų, kad galėjo čia lankytis nuolat, Įsikrauti savo dvasines baterijas ir paskatinti ten apsilankyti draugus. Kodėl to nedarė? Nebuvo įpročio? Potraukio? Nežinojo kur? Ai, kažkur, prie Velnių muziejaus. Jei norime, kad taip būtų ir toliau, galime ir toliau nieko nedaryti.