KAIP IŠEITI IŠ VERTYBIŲ LABIRINTO

Pastarųjų savaičių įvykiai tapo savotišku visuomenės fragmentiškumo ir susiskaldymo katalizatoriumi. Į dienos šviesą ėmė lįsti itin žalinga tendencija – „mano tiesa yra teisingiausia“. Prie sąmoningo ar ne visuomenės fragmentavimosi prisideda net ir aukščiausi valstybės vadovai, dvasininkija ir kt.

Lietuvos Respublikos Konstitucija kiekvienam asmeniui užtikrina teisę į žodžio laisvę. Tai yra viena iš pamatinių mūsų demokratijos vertybių. Nepaisant to, asmenys ir subjektai, siekdami įgyvendinti jiems Konstitucija užtikrintą teisę, pamiršta kitą svarbų joje įtvirtintą elementą – pareigas: gerbti, išklausyti, atsisakyti pagiežos, šališkumo ir neapykantos kitokiems, būti pareigingais bei pavyzdingais mūsų valstybės piliečiais.

Kiekvienas mūsų siekiame kurti ir gyventi demokratiškoje bei pagarba vienas kitam grįstoje visuomenėje, kurioje žodžio laisvė nėra neapykantos kurstymo mechanizmas. Siekiame visuomenės, kurioje žodžio laisvė nėra tik priedanga – uiti, žeminti ar engti kitaip mąstančius, ar kitokį gyvenimo būdą gyvenančius jos individus.

Naudodamiesi teise į žodžio laisvę, viešai eskaluodami mums ar visuomenei svarbius dalykus, tačiau iki galo į juos neįsigilinę, galime netyčia sukelti cunamį, kuris gali tik padidinti visuomenės jau minėtą fragmentiškumą ir atitolimą vienas nuo kito.

Dvasininkija, šimtmečiais buvusi vienijantis ir visuomenę telkiantis švyturys, pasiklydo tarp savo pačios puoselėjamų vertybių – meilės ir pagarbos artimam, supratimo ir atjautos, išskirdama vieną visuomenės grupę ir atstumdama kitą – kitaip mąstančią. Jo Ekselencija Prezidentas šiame kontekste išimtimi taip pat netapo. Deklaruodamas būti lygiu visiems, savo veiksmais viešai išsižadėjo pastarosios vertybės, pasirinkdamas vieną pusę ir atstumdamas kitą, tokiu būdu dar labiau komplikuodamas esamą situaciją.

Siekiant mažinti šališkumu, neapykantos kalbomis, užgauliais komentarais, grasinimais susidoroti ar kolektyviais teisinio pagrindo neturinčiais veiksmais ar neveikimu padarytą žalą, kviečiu nepamiršti ne vien prieš tai minėtų Konstitucijoje įtvirtintų pareigų, bet taip pat ir puoselėti nešališkumą, bendražmogiškąsias vertybes, kurios, stebint šiuo metu vis labiau įsismarkaujančią suirutę, nueina į antraplanį vaidmenį.

Tik visuomenė, kurios atstovai nestigmatizuojami dėl jų odos spalvos, tikėjimo, seksualinės orientacijos, pomėgių, fizinių ar protinių savybių, politinių įsitikinimų ir kt., gali sukurti tvirtą, demokratišką ir ekonomiškai stiprią bei tvarią valstybę.

Politinė reklama bus apmokėta iš Seimo nario parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Užs. 1770739