„Kaunas 2022“ sėkmės ir nesėkmės | kl.lt

„KAUNAS 2022“ SĖKMĖS IR NESĖKMĖS

Europos kultūros sostinės metai pagaliau atidaryti, tačiau liko klausimų.

Specialiai „Sukilimui“ parašytą muzikinį kūrinį atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir valstybinis choras „Vilnius“. Bet kodėl ne kauniečiai, ne Kauno miesto simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras? Jų atstovai tokį keistą „Kaunas 2022“ organizatorių pasirinkimą vadina spjūviu į veidą. Ar tris kartus „Grammy“ nominuotas orkestras ir vienas geriausių Europos chorų organizatoriams pasirodė per prasti? Ir apie ką visas „Kaunas 2022“, visa Europos kultūros sostinių politika, jei ne apie kultūros decentralizaciją?

Jų atstovai tokį keistą „Kaunas 2022“ organizatorių pasirinkimą vadina spjūviu į veidą.

Valandą trukęs renginys prasidėjo pusvalandžiu kalbų. Jis prailgo, o vienos iš kalbėtojų – Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen – pavardės titruose nepavyko parašyti be klaidų.

Po kalbų – kartoninio pastato a la „Britanika“ griovimas. Bet ir čia ne viskas pasisekė. Žiūrovams nebuvo paaiškinta, kas ir kodėl griaunama. Mums, kauniečiams, tas statinys ir be paaiškinimų buvo panašus į pastatą vaiduoklį miesto centre, nemalonų sovietmečio reliktą, kurio norėtųsi atsikratyti. Tačiau nekauniečiams ir užsieniečiams kilo klausimų, kodėl jį reikia griauti ir kuo kultūra susijusi su griovimu? Tiesa, TV transliacijos žiūrovai net nesuprato, kad statinys buvo nugriautas.

Europos kultūros sostinių projektas – ne tik apie kultūros decentralizaciją. Ir apie bendraeuropietišką kultūrą, bendruomenės telkimą. Ar pavyko ją sutelkti? Pačiu mažiausiu masteliu – meniniams projektams seniūnijose – taip. Ar pavyko sutelkti Kauno bendruomenę? Abejotina. Kaip pastebėjo vienas kalbėtojų, Kaunas – universitetų, verslo ir sporto žmonių miestas. Kur sportininkai? Ar jie apskritai pastebėjo „Kaunas 2022“ vykstant? O mokslininkai? VDU, tikėtina, taip. Beveik visa „Kaunas 2022“ organizacinė komanda – iš ten. O kur kitos aukštosios, aukštesniosios, bendrojo lavinimo mokyklos? Net kai ėmė trūkti atidarymo renginiui savanorių, jos nebuvo pasitelktos. Tiesa, vienam vakarui kauniečių bendruomenė, atrodo, susitelkė. Po pagrindinės programos dalies, ieškant mitologinio Kauno žvėries pėdsakų. Taigi, didįjį atidarymo renginį vertėjo rengti dėl to, kas vyko po jo.

Rašyti komentarą
Komentarai (10)

legendos

dar reikėjo autorei (jai dėkui, kad pagaliau pasakė tiesą, jog karalius "nuogas") paviešinti apie Kauno miesto savivaldybės skirtus tam projektui 9* mln. eurų ir atkreipti dėmesį, kad dauguma kauniečių sudėtų į biudžetą pinigų eina etatams išlaikyti (jų projekto kontoroje prikurta bene 80?), ataskaitoms, pranešimams rašyti ir siuntinėti po Europą, kad iš raštų reikšmingi asmenys susidarytų vaizdą: kultūros sostinė gyvuoja. Paskui dailininkė, projekto vadovė ramiai aiškina per valstybinį radiją, kaip kilniai pasielgta atsisakant organizuoti Laimės dieną (atseit, susilaikys nuo jaunimo lakstymo su balionėliais ir klykavimo "laimės diena"?) ir per spaudą paprašoma kauniečių parūpinti įrangos, pradedant šluotomis, baigiant stalais) Centriniame pašte kuriamam ukrainiečių kultūros centrui. Ciniškiau nesugalvosi. Užtat masė pinigų išmesta "virvės sukimui iš bezdalų", tam išgalvotam mitiniam žvėriui. Bet Dviračio žinios ką tik paskelbė, kad ji surado, tai, pasirodo, KYŠIS...

Laisvės al.

kai tik truputuką atšils tuoj Laisvės al. pasirodys moldovanai, imituojantys grojimą per garso koloneles prie pat savivaldybės ir žinoma grojantys nelegaliai. Tai žino savivaldybė su meru priešakyje, bet nepajudina net piršto, o moterėlę su lauko gėlėmis tuo veja...

...

Kol pandemija buvo aprimusi, uždraudė lankytis eglės įžiebime. Kai pandemija siautėja - didžiausia laisvė, darykit, ką norit...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS